Švarios kraujagyslės: misija įmanoma!
2008 06 18 | Sergejus STONKUS | paneveziobalsas.lt
Kodėl išsivysto klastinga liga aterosklerozė ir kaip su kovoti su šiuo XXI amžiaus maru
Milijonai žmonių laikosi priešcholesterolinių dietų, įvairiausiais būdais valosi kraujagysles, tačiau sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis kaip nemažėja, taip nemažėja – dargi priešingai. Tad turbūt tikrai nepakenktų prieš imantis saviveiklos paklausyti, ką apie aterosklerozę sako širdies kraujagyslių chirurgijos specialistai.
BLOGI „BLOGOJO“ CHOLESTEROLIO DARBAI
Aterosklerozinės plokštelės kraujagyslėse neatsiranda pernakt – jos kaupiasi metų metus. Tai, anot specialistų, gali pasireikšti pačiais įvairiausiais simptomais priklausomai nuo to, kokios kraujagyslės pažeidžiamos.
1. Galvos ir kaklo arterijos. Dažniausiai aterosklerozė pažeidžia vidinę miego ir poraktikaulinę arterijas. Pagrindiniai ligos simptomai tuomet būna galvos svaigimas, sunkumo jausmas, greitas nuovargis, pablogėjusi atmintis. Kita vertus, net ir žymūs galvos smegenų kraujagyslių pakitimai gali ilgą laiką neduoti jokių simptomų, nes smegenys turi itin išvystytą kraujagyslių tinklą, tad pažeistų kraujagyslių funkcijas gali laikinai atlikti gretimos atšakos.
2. Širdies kraujagyslės. Jeigu yra pakitimų vainikinėse arterijose, aprūpinančiose širdį krauju, išsivysto išeminė širdies liga. Pagrindinis jos simptomas – stenokardija: slegiančio, spaudžiančio krūtinės ląstos skausmo priepuoliai. Iš pradžių stenokardija pasireiškia esant fiziniams krūviams, vėliau – jau ir ramybės būsenos.
Sunkiausias širdies kraujagyslių aterosklerozės pasireiškimas – miokardo infarktas.
3. Vidaus organų kraujagyslės. Pavyzdžiui, staigus hipertonijos, nepasiduodančios gydymui jokiais vaistais, pasireiškimas neretai byloja, jog pažeistos inkstų kraujagyslės.
4. Dubens ir kojų arterijos. Kai aterosklerozė pažeidžia didžiąsias kojų kraujagysles, tai vadinama Lerišo sindromu. Juo sergantieji dažniausiai skundžiasi skausmais sėdmenų, klubų, blauzdų srityse, iš pradžių kylančiais ilgiau pavaikščiojus.
Vyrams dėl Lerišo sindromo gali sutrikti net lyties organų aprūpinimas krauju.
SVARBU!
Normalus cholesterolio lygis kraujyje:
Bendras– 5 mmol/l (200 mg/dl),
MTL (mažo tankio lipoproteinai, arba „blogasis“ cholesterolis) – 3,5 mmol/l (130 mg/dl),
DTL (didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis) – 1 mmol/l (39 mg/dl)
Pagrindinės aterosklerozės rizikos grupės yra kelios. Pagal amžių ir lytį – tai vyresni kaip 40 metų vyrai ir vyresnės nei 55–60 metų moterys (po klimakso).
Įtakos turi ir paveldimumas: jeigu jūsų artimi giminaičiai serga ateroskleroze, tikimybė, jog susirgsite ir jūs, padidėja 30 procentų.
Labiau rizikuoja susirgti rūkantieji, sergantieji arterine hipertonija, mažai judantys ir nuolatinį stresą patiriantys žmonės. Aterosklerozę gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai: diabetas, nutukimas, podagra.
MĖSYTĖS – GALIMA, TORTUKO – NE!
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje gydymą derėtų pradėti nuo mitybos įpročių pakoregavimo, fizinio aktyvumo padidinimo ir kūno masės mažinimo.
Rekomenduojama dieta atrodytų maždaug taip:
Mėsos suvartojimą apriboti iki 100–150 g per parą. Visiškai jos atsisakyti nederėtų. Taip pat geriau valgyti vištieną be odelės, jautieną, o kiaulieną, veršieną, lašinius ir rūkytas dešras pamiršti.
Kiaušinių valgyti ne daugiau kaip 2 per savaitę (šis apribojimas labiau galioja tryniams – kiaušinio baltymo galima valgyti kiek norisi).
Derėtų visiškai atsisakyti lydytų ir riebių sūrių, griežtai uždrausti sau valgyti bandeles. Iš saldumynų pirmenybę teikti karčiajam natūraliam šokoladui, cukatoms, uogienėms bei džemams, kuriuose mažai cukraus.
Būtina valgyti kuo daugiau žalumynų – krapų, petražolių, žaliųjų salotų (įvairių rūšių), – ir citrusinių vaisių, nes juose daug vitamino C bei vitaminais E bei D turtingų augalinių aliejų.
Į PAGALBĄ SKUBA CHIRURGIJA
Jeigu kraujagysles jau užkimšo cholesterolio plokštelės, vaistai ir dietos nebepagelbės. Išeitis – chirurginė operacija.
Sergantiesiems itin apleista aterosklerozės forma chirurgai rekomenduoja aortos jungčių operaciją (įsiuvama kraujagyslė – šuntas, kuriuo kraujas teka aplenkdamas aterosklerozės pažeistą kraujagyslių tinklo sritį). Taip pat galimas pažeistos kraujagyslės protezavimas, kai protezas (šuntas) įsiuvamas aukščiau arba žemiau kraujagyslės susiaurėjimo – tai savotiškas tiltelis, padedantis vėl sureguliuoti kraujotaką.Tokia vainikinių širdies arterijų operacija vadinama aorto-koronariniu šuntavimu.
Dar viena invazinė priemonė – angioplastika: per klubo kraujagyslę įvedamas kateteris su balionėliu viename gale. Kai kateteris pasiekia susiaurėjusią kraujagyslės vietą, balionėlis išpučiamas.
Galima atlikti ir stentavimą – kad kraujagyslė ir toliau nesiaurėtų, įstatomas vielinis karkasas (stentas), iš vidaus palaikantis kraujagyslės ertmę reikiamo pločio.
Aterektomija – tai plokštelių pašalinimo iš kraujagyslės procedūra.
Kuris kovos su ateroskleroze būdas geresnis? Kiekvienam pacientui optimalus gydymo metodas yra skirtingas. Koks jis turėtų būti, nuspręsti gali tik gydytojas, atlikęs kompleksinį ligonio būklės tyrimą.
KODĖL?
Diagnozė „aterosklerozė“ atspindi du kraujagyslėse vykstančius procesus: riebalinių medžiagų (athero graikiškai reiškia skystą košę, pastą) nusėdimą bei kaupimąsi plokštelių pavidalu ir kraujagyslės sienelių sustorėjimą (scleros graikiškai – „kietas“).
Cholesterolio plokštelės kaupiasi ant vidinių kraujagyslių sienelių. Laikui bėgant jų sluoksnis didėja, kietėja, kraujagyslių sienelės storėja. Visa tai pradeda trukdyti kraujui normaliai tekėti. Išsivysto kraujagyslių stenozė (susiaurėjimas) ir okliuzija (visiškas užsikimšimas).
Medikai mano, jog aterosklerozinių plokštelių formavimąsi lemia trys veiksniai. Pirmasis – kraujagyslės sienelės (tiksliau, vidinio sienelės apvalkalo) pažeidimas. Antrasis veiksnys – lipidų (riebalų) apykaitos sutrikimas. Dėl to kraujyje padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis. O kai cholesterolio susikaupia pernelyg daug, jis nusėda ant pažeistos kraujagyslės sienelės.
Tuo tarpu didelio tankio lipoproteinai gamina vadinamąjį „gerąjį“ cholesterolį, būtiną naujų ląstelių ir steroidinių hormonų gamybai.
Trečiasis veiksnys, lemiantis aterosklerozės atsiradimą, – pernelyg aktyvi kraujo krešėjimo sistema. Jeigu kraujas per tirštas, pažeistoje kraujagyslės sienelės vietoje formuojasi kraujo krešuliai – trombai, taip pat gresiantys infarktais, insultais bei kitais pavojais.
