Žvaigždžių prakeiksmas
2008 06 25 | Aistis GIRNIUS | paneveziobalsas.lt
Garsenybių pasaulis tik atrodo toks nuostabus ir visko pertekęs. Pačioms žvaigždėms Holivudas neretai tampa ne svajonių, o tikru siaubo fabriku, kuriame šlovė ir viešumas – lazda, turinti du galus
Pamišėliškos meilės Džodei Foster kamuojamas Džonas Hinklis Vašingtone, prie „Hilton“ viešbučio, šešis kartus iššovė į JAV prezidentą Ronaldą Reiganą iš .22 kalibro pistoleto. R.Reiganas buvo rimtai sužeistas – viena kulka pataikė į krūtinę.
Naujausia persekiotojo auka tapo Uma Turman. 37-erių Džekas Džordanas aktorės tėvui ir broliui siuntinėjo elektroninius laiškus, valandų valandas stoviniuodavo ant U.Turman apartamentų Manhetene laiptų, įsibrovė į jos treilerį filmavimo aikštelėje. Dž.Džordanas tiki turėjęs tam pateisinamą motyvą – jis norėjo „Nužudyti Bilą“ filmų žvaigždę... iškviesti į dvikovą kardais.
32-ejų metų amerikietė Donetė Nait šventai tikėjo mylinti Holivudo žvaigždę Maiklą Daglasą, kai grasino užmušti, sukapoti gabalais ir sušerti šunims jo žmoną aktorę Kateriną Zetą-Džouns. Nei vienas sutuoktinių moters ir akyse nebuvo matęs – aistra M.Daglasui panelė Nait užsidegė pasižiūrėjusi filmą „Lemtingas potraukis“.
Kartą prekybos centre Donetė aptiko bulvarinį laikraštį su straipsniu apie M.Daglaso ir 25-eriais metais jaunesnės kylančios žvaigždutės romaną, ir taip įsiuto, jog nusiuntė K.Zetai-Džouns daugiau nei dvidešimt grasinamų laiškų, pradėjo skambinėti jos agentams ir į viešbučius, kuriuose pora apsistodavo.
Galiausiai 2004-aisiais Donetę suėmė policija ir uždarė į kalėjimą (ten ji bandė nusinuodyti migdomaisiais). Atlikus psichiatrinę ekspertizę, moteris buvo pripažinta pakaltinama ir įkalinta trejiems metams.
Specialistai sako, kad Donetės Nait byla – vadovėlinis pavyzdys to, kaip garsenybių persekiotojai susikuria nuosavą pasaulėlį, kuriame tiki turį artimų ir net intymių ryšių su savo garbinimo objektu.
JŲ ASMENINĖ TIKROVĖ
Pasak kriminologijos ekspertų, dauguma žvaigždžių persekiotojų yra psichotiškos asmenybės, pasižyminčios itin lakia vaizduote. Juos nuteisia, pasodina už grotų ar uždaro psichiatrijos gydyklose, o jie vis tiek nesuvokia, ką blogo padarė.
Dažniausiai garsūs aktoriai ir dainininkai nebūna turėję kokio fizinio kontakto su savo persekiotojais – pirmąkart juos pamato geriausiu atveju teisiamųjų suole, blogiausiu – kai tie įsibrauna į jų namus (tuomet belieka melstis, kad būtų bent neginkluoti).
Yra kategorija persekiotojų, kurie žinomą aktorių mato tik kaip konkretaus kino filmo arba muilo operos personažą ir visiškai nesieja jo su tikrąja asmenybe.
Nors teismo medicinos ekspertai dažnai persekiotojus pripažįsta pakaltinamais, vis dėlto linkę manyti, jog nesveikas susižavėjimas garsenybe yra psichikos liga. Su tikrove tokių žmonių arba niekas nesieja, arba jie nemoka su ja susitaikyti, todėl susikuria nuosavą jos versiją. O jų mylima žvaigždė tampa tos pseudo visatos centru.
Per pastaruosius keletą metų Britnei Spyrs ir taip pašlijusį gyvenimą kartino mažiausiai du persekiotojai. Prieš truputį daugiau nei trejetą metų kanadietis Danielas Lačansas per trijų mėnesių laikotarpį buvo dukart sulaikytas B.Spyrs šeimos valdose. 2003-iaisiais teismas skyrė ribojančiąją nutartį japonų verslininkui Masahiko Šizavai ir uždraudė artintis prie pop princesės arčiau kaip per 300 metrų. Susižavėjęs japonas taip troško pasikalbėti su Britne, kad bandė įsibrauti į abi dainininkės rezidencijas bei jos tėvų namus, užvertė laiškais ir savo nuotraukomis. Kai B.Spyrs įskundė jį teismui, M.Šizava pats iškėlė jai bylą – dėl emocinės traumos.
Apie tai, kas verčia žmones šitaip elgtis, specialistai prisipažįsta žinantys dar labai mažai. Tik tiek, kad jie dažniausiai būna nepatenkinti savuoju gyvenimu arba tiesiog nesugeba prisitaikyti prie tikrovės. Kai vidinė įtampa pasiekia apogėjų, šie žmonės susikuria savo unikalų pasaulėlį – ir kartais net labiausiai patyrę psichiatrai pašiurpsta sužinoję, kokios aistros jame verda.
MEILĖ – ĮSIVAIZDUOJAMA, GROTOS – TIKROS
Garsenybės, nepaisant jų padėties visuomenėje ir pinigų, nelabai ką gali padaryti, kad apsisaugotų nuo persekiotojų – tik išsirūpinti ribojančias teismo nutartis ir slėptis už asmens sargybinių nugarų. Kadangi tikslios instrukcijos, kaip elgtis su persekiotojais, nėra, aktorių viešas gyvenimas – nuolatinis savikontrolės išbandymas. Kad nepakenktų savo karjerai, jie negali būti pernelyg šalti savo gerbėjams, tačiau būti pernelyg maloniems su jais taip pat pavojinga. Taip galima „prisijaukinti“ potencialų persekiotoją, nes menkiausią neapgalvotą gestą – pasisveikinimą, šypseną, draugišką patapšnojimą per petį – psichotiška asmenybė gali suprasti kaip padrąsinimą ar patvirtinimą, kad įsivaizduojamas ryšys tikras.
Tiesa, ignoruojami arba teismo įsakais varžomi persekiotojai kartais tampa dar pavojingesni.
Paprasti mirtigieji galimai pavojingą žmogų atpažįsta iš tam tikrų elgesio ypatumų, todėl gali imtis prevencijos priemonių. Bet žvaigždės, kaip minėta, beveik niekada nepažįsta savo persekiotojų. Savo saugumu jos susirūpina tik tuomet, kai jau būna per vėlu – persekiotojas sužino jų telefono numerį, vaikų mokyklos adresą arba net įsibrauna į namus.
Aišku, persekiojimas – ne vien žvaigždžių problema. Su ja susiduria buvę sutuoktiniai, sužadėtiniai, dažniau moterys nei vyrai (o gal vyrai tiesiog rečiau praneša apie tokius atvejus policijai). Tačiau būtent incidentas Holivude privertė imtis rimtų teisinių priemonių prieš persekiotojus.
1990 metais Kalifornijos valstijoje buvo priimtas pirmasis įstatymas dėl persekiojimo po to, kai 1989-aisiais apsėstas gerbėjas nušovė 21-erių televizijos žvaigždutę Rebeką Šafer ant jos pačios namų slenksčio. 19-metis Robertas Džonas Bardo „persimetė“ prie aktorės po to, kai lėktuvo katastrofoje žuvo kitas jo aistros objektas – kovotoja už taiką visame pasaulyje Samanta Smit (taip, toji pati, kadaise lankiusis Sovietų Sąjungoje).
Dabar šis įstatymas galioja visose Jungtinėse Valstijose. Bet ar nuo to garsenybių gyvenimas tapo saugesnis? Anaiptol.
NEPAGEIDAUTINAS DĖMESYS
Holivudo žvaigždės negali sau leisti gyventi visiškai ramiai, mat nors įstatymas baudžia persekiotojus, jų nesustabdo.
Nikolė Kidman 2001-aisiais pasiskundė teismui, kad vyras, vardu Metjus Hukeris, jai nuolat skambinėja, bando dainuoti po langais serenadas ir susidraugauti su jos vaikais. Teismui teko uždrausti įsimylėjėliui artintis mažiau kaip 76 m prie pačios aktorės, jos šeimos, namų ir vaikų mokyklos.
Katerina Maklements – ne Holivudo, bet Australijos kino žvaigždė, Lietuvoje geriausiai žinoma vaidmeniu televizijos seriale „Vandens žiurkės“, – 1999-aisiais buvo priversta gintis Sidnėjaus teisme nuo pernelyg dėmesingos 24-erių metų apsaugininkės Džodės Fileti. „Aš buvau labai išgąsdinta ir dažnai keičiau gyvenamąją vietą“, – prisipažino aktorė teismui, uždraudusiam apsaugininkei trejus metus prie jos artintis.
Ešlė Džad, trilerių ir detektyvų žvaigždė, 1999-aisiais patyrė tikrą šoką, kai tipas, vardu Gajus Djuksas, persirengė policininku, kad patektų į jos namus – ir jam pavyko.
Madona praėjusį dešimtmetį irgi turėjo savo persekiotoją. Robertas Hoskinsas bandė atsikraustyti pas ją gyventi, o kai dainininkė atsisakė už jo tekėti, pagrasino nužudyti. Kartą, kai Hoskinsas pernelyg prisiartino prie Madonos, jos asmens sargybinis peršovė jam ranką. Galiausiai persekiotojas sėdo už grotų dešimčiai metų.
Bredas Pitas iš pradžių gavo seriją labai keistų laiškų, pasirašytų Atėnės Mari Rolando. O paskui rado ir pačią Atėnę, vilkinčią aktoriaus drabužius ir saldžiai miegančią jo namų Los Andžele miegamajame. B.Pitui pasisekė – jis tuo metu buvo užsienyje.
Stivenui Spilbergui pasisekė dar labiau: 1997-aisiais prie režisieriaus namų Los Andžele buvo suimtas Džonatanas Normanas. Policija pas persekiotoją rado siaubą keliantį žaginimo rinkinį.
Gvinetės Peltrou persekiotojas Dantė Maiklas Soju 2000-aisiais buvo oficialiai pripažintas bepročiu. Iki tol jis spėjo atsiųsti „Įsimylėjusio Šekspyro“ žvaigždei šimtus atvirai seksualinio turinio paprastų ir elektroninių laiškų, siuntinių ir kartą pasirodė ant jos tėvų namų slenksčio.
