Smagu poilsiauti ten, kur žiemoja varnėnai
2008 06 25 | Zita Kukuraitienė | paneveziobalsas.lt
Jeigu dar nepoilsiavote, skubiai susikraukite lagaminą, neviršydami 20 kilogramų svorio, nes už papildomą kilogramą teks sumokėti nemenkus pinigus, čiupkite kelialapį į Tunisą ir atsipūskite nuo visų darbų. Išleisite tikrai palyginti nedaug (apie 1500 Lt) ir vienuolika dienų mėgausitės šilta jūra, skaniu maistu bei, žinoma, gražiosiomis alyvmedžių giraitėmis. Svarbu tik nepamiršti geros nuotaikos, kameros, fotoaparato bei įsidėmėti, kad Tunise griežtai draudžiama fotografuoti įstaigas, prie kurių iškelta valstybinė vėliava, kareivius ir policininkus, kurių visada pilna judresnėse miesto gatvėse, aikštėse. Tuniso policija akyla, mėgstanti važinėti galingais džipais, motociklais, motoroleriais ir konfiskuoti fotoaparatus, jeigu tik bandai nufotografuoti tai, ko negalima.
Tunisiečiams nepabosta sveikintis
„Bonjour“, - vos tik pasukus pro viešbučio vartus Hamameto miestelio centro link sako šypsodamasi juodaakė mergaitė. Iš netikėtumo plačiau prasimerki, kad įsitikintum, ar iš tiesų „bonjour“ tariamas būtent tau. Išvydusi šypseną, ji dar sykį maloniai nusišypso ir gražia prancūzų kalba pasiteirauja, iš kur atvykome, ar kalbame prancūziškai. Ne tik vaikai Tunise noriai bendrauja. Suaugusieji taip pat. Jiems nepabosta turistų klausinėti, iš kur esi atvykęs. Dar daugiau malonumo jiems teikia bandymas spėti, iš kur dar vieni turistai atklydo į jų šalį, kurioje net 300 dienų nepaliaujamai šviečia saulė. Tuniso pardavėjai, viešbučių tarnautojai, restoranų ir kavinių darbuotojai, vos išgirdę Lietuvos pavadinimą, minkštai taria: „Liabas rytas“ ir šypsosi. Rodos, jų niekada neslegia rūpesčiai ir bėdos, o gal juos tai daryti įpareigoja kiekvienos įstaigos, sankryžos, aikštės stenduose ir net ant kavinių sienų besišypsantis nesenstantis prezidentas Zine El Abidinas Ben Ali. Jam jau 71-eri, tačiau iš gausybės plakatų šypsosi bemaž tas, kuris prezidentu tapo dar 1987-aisias. Žmonės jį renka, nes, matyt, patinka, kad tiesiamos magistralės, rausiami tuneliai, statomi didžiuliai oro uostai, daug lėšų skiriama švietimui. Gražu, kai tūkstančiai mažylių, apsirengusių ryškiai rožinėmis uniformomis, tuoj po vidurdienio pasklinda į miestelio gatves ir skuba namo. Tai - pradinukai. Vyresniųjų uniforma - džinsai ir mėlynos palaidinukės. Tik reta mergaitė plaukus slepia po skara, kaip tai daroma kituose musulmonų kraštuose. Beje, ir vyresnės moterys nelinkusios ryšėti skarų.
Vietiniai moka prekiauti
Tuniso žmonės panašesni į europiečius nei į afrikiečius, ir tik užsukęs į „La Mediną“ greit supranti, kad europiečiai niekada šitaip nesiūlo savo prekių, nemoka girti kelissyk dailesnių suvenyrų. Tunise suvenyrai pigūs, todėl niekaip negali atsilaikyti nenusipirkęs kokio mažmožio, kurį parsivežęs ilgai suksi galvą, kur dėti. Bet tu poilsiauji ir leidi tenykščiams prekeiviams pajusti malonumą tave šiek tiek apgauti.
Kurortai dar pilni turistų
Tunise dabar ruduo, tačiau kurortiniai miesteliai dar pilni poilsiautojų iš įvairiausių pasaulio kraštų. Netrūksta ir lietuvių, bet bene daugiausia - kroatų, slovėnų ir vokiečių. Bent jau toks įspūdis susidarė iš vakarais viešbučio bare vykusių smagių pasilinksminimų, per kuriuos kiekvienos šalies atstovai turėjo progos ne tik prisistatyti, bet ir pagurkšnoti tenykščio alučio. Beje, žinovai teigia, kad tunisietiškas alus panašus į „Karlsberg“. Alaus , kaip ir alkoholinių gėrimų, Tunise ramadano metu gali rasti tik kavinėse, viešbučio baruose, o parduotuvėse jo nebus iki ramadano pabaigos - spalio 11 dienos.
Pamaldumo nedemonstruoja
Kada ir kiek meldžiasi tunisiečiai, sunku pasakyti, nes mečečių nėra gausu. Sako, kad jie nėra itin pamaldūs. Ramadanas - metas, kai musulmonai, kurių Tunise dauguma (apie 98 proc.), daug bendrauja. Dar iki saulės laidos toloka, o tunisiečiai ima ruoštis vakarui: po saulės laidos sės su šeima, draugais, kaimynais gurkšnoti mėtų arbatos, valgys tradicinį patiekalą kuskusą. Pasisėdėjimai užtrunka iki paryčių. Saulei patekėjus visi šiek tiek atsipučia ir užsiima savais reikalais - gena avis į laukus, eina į darbą, o vos prisėdę snaudžia ir vėl laukia saulės laidos.
Skubėti neįprasta
Nei kurortiniame Hamamete, nei sostinėje Tunise rytas nė kiek nepanašus į rytą Lietuvoje. Čia niekas niekur neskuba - veiksmas vyksta tarsi sulėtintame filme. Ir svarbiausia, niekas nepyksta, kad reikia ilgėliau pastovėti eilėje prie pamėgtųjų prancūziškų batonų privačioje krautuvėlėje ar prie kasos vienintelėje mieste esančioje valstybinėje parduotuvėje „Magasin general“. Parduotuvė anaiptol neprimena nei „Maximos“, nei „Iki“, nei „Rimi“. Ji ramadano metu dirba trumpai ir visada pilna žmonių - vietinių bei turistų. Iš pirkinių aišku, kad turisto krepšyje visada bus prieskonių ir afrikietiškų saldumynų.
Kiekvienai mėsos rūšiai - atskira parduotuvė
Kainos Tunise lietuviškos, skirtumas tas, kad moki dinarais. Netgi ypatingai vertinamas natūralus mineralinis vanduo kainuoja tiek pat, kiek ir pas mus. O vaisių ir mėsos parduotuvėje nėra. Vaisiai bei žuvys pardavinėjami turguje. Jame tiek musių, kad išsyk mintys sukasi apie infekcines ligas. Bet tunisiečiai lyg niekur nieko nuveja muses ir dedasi į krepšius vynuoges, persikus, datules, alyvuoges. Vietiniai turguje daugiausia perka datulių ir alyvuogių, turistai - šafrano. Prekiautojas sako: „Vienas gramas - du dinarai.“ Tik niekas negali pasakyti, kiek prekybininko žiupsnelyje gramų. Kai maišelis su šafranu atsiduria tavo krepšyje, privalai duodi tiek dinarų, kiek, įsivaizduoji, „pasvėrė“ gramų. Grąžos nebus, o jei lauksi jos, prekybininkas skubiai atriš maišelį, įbers dar žiupsnelį šafrano ir plačiai nusišypsos.
Įdomiausia, kad kiekvienos mėsos rūšiai Tunise atskira parduotuvė - ten, kur prekiaujama vištiena, nenusipirksi nei avienos, nei jautienos, ir atvirkščiai. Ir dar keisčiau, kad jose nėra šaldytuvų - mėsa kabo tiesiog gatvėje, musės zyzia, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Visi perka tiek, kiek reikia vakarui. Rytoj vėl ateis pirkti. Neįprastas mums tas jų gatvės gyvenimas: čia perka, čia parduoda, čia prisėda pailsėti ir pasidairyti į praeivius.
Miestas, kuriame augo stebuklingas alyvmedis
Tunisas - buvęs Prancūzijos protektoratas, todėl čia daug prancūziškos kultūros. Kai atsibosta tysoti pajūryje, o Hamameto senamiestis jau spėtas apžiūrėti, verta išsiruošti į Tuniso sostinę Tunisą. Jis didelis, erdvus, plačiomis gatvėmis, ir tik senamiestis alsuoja arabiška dvasia - gatvelės siauros, namai nedideli, kiekviename - parduotuvėlė. Visas senamiestis - viena didelė turgavietė su centre stovinčia įspūdingo dydžio mečete. Ji vadinama Didžąja, arba Alyvų, statyta dar VIII a., iš tolo akį traukia labai gražiu kupolu. Kaip pasakoja legenda, toje vietoje, kur dabar stovi mečetė, augo stebuklingas alyvmedis. Ramadano metu į mečetę turistai neįleidžiami, tik sumokėjus du dinarus (keturis litus) įmanoma pakliūti į mečetės kiemą ir, jei norima fotografuoti, primokamas dar vienas dinaras. Beje, taip visur - įspūdingame nacionaliniame Mozaikų muziejuje ir garsiojoje Kartaginoje. Ir niekas nesipiktina, nesiūlo protestuoti, kad norėdamas fotografuotis prie Kartaginos griuvėsių ar augančios palmės turi mokėti. O Lietuvoje koks kilo sąmyšis vos tik pabandžius įvesti tokį mokestį Neringoje! .
Už dinarą - prie Kartaginos griuvėsių
Ir ką reiškia tas vienas dinaras, kai gali išvysti antikinę Kartaginą, kadaise buvusią ypatingos svarbos miestu prie Viduržemio jūros. Čia anuomet gyveno 200-700 tūkstančių žmonių. Romėnai, 146 metais prieš Kristų užėmę Kartaginą, sugriovė ją iki pamatų ir užpylė druska, kad čia niekas niekada daugiau nebežaliuotų. Bet vėliau, po šimto metų, patys ant viršaus pastatė miestą. Beveik viskas, kas čia išlikę, pastatyta ne kartaginiečių, o romėnų. Iš Kartaginos epochos tebestovi tik kai kurių uosto pastatų liekanos. Tūkstančiai turistų kasmet aplanko šią vietovę, kurios milžiniškoje teritorijoje stūkso didingo miesto griuvėsiai, amfiteatrai, akviadukai, senovinės pirtys, masyvumu stebinančios šventyklos.
Stiklinės arbatos - į Tuniso Monmartrą
Nuo Tuniso sostinės ranka pasiekiamas XIII a. ant Manaro kalno įkurtas harmonija alsuojantis Sidi Bau Saido miestelis - visi pastatai vienos architektūros: balti tarsi gulbės su ryškiai mėlynomis dekoracijomis. Nenuostabu, kad tokią romantišką vietą pamėgo menininkai. Jie čia suvažiuoja iš viso pasaulio. Miestelis netgi vadinamas Tuniso Monmartru. Smagu pasivaikščioti po šio balto miestelio gatveles, kuriose auga milžiniški kaktusai, apelsinmedžiai, gundo iš maurų kavinukių sklindantys kvapai. Užkopęs ant Manaro kalno būtinai užsuki į arbatinę išgerti arbatos su kedrų riešutais ir pasigrožėti smaragdine jūra.
Neįprastas afrikietiškas vakaras
Dar viena pramoga, jeigu poilsį pasirenki Hamamete, - aplankyti zoologijos sodą, esantį vos už 40 kilometrų, o vakare - dalyvauti afrikietiškame vakarėlyje ir pasigrožėti nacionaliniais šokiais, dainomis, išgirsti, kaip skamba afrikietiški būgnai. Ne tik išgirsti - akimirksniu suburtame orkestre pabandyti subūgnyti afrikietišką melodiją. Malonu ir pasidairyti po zoologijos sodą, užimantį net 36 hektarus, kuriame beveik natūraliomis sąlygomis gyvena per 360 gyvūnų. Čia puikiai jaučiasi ne tik liūtų šeimyna su trimis mažyliais, panteros, bet ir įspūdingo dydžio žirafų šeimyna, šiais metais susilaukusi dviejų jauniklių. Ir drambliai augina du mažylius, ir zebrai turi jauniklių. O šliaužiančius, plaukiančius gyvius sunku suskaičiuoti.
Ir žiemą nešalta pliuškentis jūroje
Poilsiauti Tunise - vadinasi, kasdien maudytis šiltoje Viduržemio jūroje, gulėti smėlėtame pajūryje po šiaudine stogine ir grožėtis žydinčiais oleandrais, jukomis, magnolijomis, plačialapiais fikusais, citrinmedžiais, alyvmedžių giraitėmis. Rugsėjo pabaiga, o Tunise vis dar karšta. Ir taip bus visą spalį. Retsykiais nulynos, kad dar gaivesni kvapai viliotų, kad norėtum dar kartelį grįžti į šalį, kurioje niekas neskuba, rytais žadina žiemoti atskridę lietuviški varnėnai. Ne, čia jiems niekas nekelia inkilų, jie patys susisuka aukštesnio pastato pakraigėje lizdą. Smagu ir neįprasta stebėti, kaip jie supasi ant palmės šakų. Ir pirmieji gandrai jau pasiekė Tunisą. Jie taip pat čia žiemos. Nes čia šalčiausią žiemą bus aštuoniolika dvidešimt laipsnių šilumos. Panaši bus ir vandens temperatūra.
