Senos geldos godos senovinių valgių popietėje
2008 07 10 | pasvaliobalsas.lt
Kai praėjusį šeštadienį Pasvalyje šurmuliavo Panevėžio apskrities meno ir sporto šventės „Aukštaitijos spalvos“ dalyviai, Ličiūnų kaimo žmonės linksminosi savo kaimo sodyboje. Ličiūniečiai surengė neįprastą popietę „Senoviniai valgiai – tai sveikata“. Patys valgė ir svečius vaišino pagal senolių receptus gamintais valgiais, baltu putojančiu ekologišku šampanu. Pačiame linksmybių įkarštyje svečiuosna užsuko ir viešnia iš Norvegijos – Pasvalio krašto garbės pilietė Inger Bekkevik. Tai buvo 50-oji norvegės viešnagė Pasvalyje.
LIČIŪNIEČIAI PUOSELĖJA SENOLIŲ TRADICIJAS
Ličiūnų krašto bendruomenės veikla labiausiai stebina senolių tradicijų puoselėjimu. Balandžio viduryje vykusioje rajono kaimų bendruomenių darbų parodoje ličiūniečiai dalyvavo pasidabinę senovės lietuvių apdarais. Parodoje jie eksponavo iš kankorėžių ir kitokių gamtos gėrybių sukurtas žvakides ir pilis.
Šįkart bendruomenės nariai surengė labai originalią popietę, pavadinę ją „Senoviniai valgiai – tai sveikata“. Ant vaišių stalo išdidžiai puikavosi kaimiškas rūkytas kumpis, varškės sūris, kepta duona su česnaku, troškinti kopūstai su mėsa, naminis sviestas, virtos bulvės su lupenomis, naminė duona ir pyragas, duonos sriuba ir šaltibarščiai, žirniai, mišrainė su pupelėmis ir duonos griežinėliais, pupos ir kitokie pagal močiučių receptus pagaminti patiekalai.
Bendruomenės siela – pirmininkė Joana Kairienė persakė ant klėties sienos kabančios geldos godas. Jauna, daili, gero meistro daryta gelda mena, kaip joje rūgdavo, kildavo ir per kraštus krisdavo užminkyta tešla. Kaimiečių gyvenimui modernėjant gelda, užmesta kažkur ant aukšto, suskilo, paseno ir tik sapnuose darbingas dienas mena. Tokias graudžias geldos raudas išgirdusios senosios Ličiūnų šeimininkės vėl ją nukėlė ir tešlą užminkė, ir skrylius padarė. O iš vakaro ir daug pyragų bei kvapnių bandelių prikepė.
Renginio vedėja Jurgita Kairytė pasakojo, kad jų krašto žmonės ankščiau kitaip maitinosi nei kitų kraštų gyventojai. Po sunkių ūkio darbų jie mėgo sočiai ir riebiai pavalgyti. Pusryčiams virdavo sriubą su mėsa, kepdavo miltinius ar bulvinius blynus. Per darbymetį kaime niekas neruošdavo pietų, o valgydavo tai, kas likdavo nuo pusryčių.
Vakarienei dažniausiai virdavo pienišką sriubą arba bulves su rūgusiu pienu šveisdavo. Vasarą niekada netrūkdavo šaltibarščių iš burokėlių, rūgštynių ar burokų lapų. Derliaus nuėmimo pabaigtuvėms ar kitų švenčių proga gaspadinės pritaisydavo gardžiausių skanėstų ir saldžių patiekalų. Tad ir šįsyk ličiūnietės pademonstravo savo sugebėjimus ir tikino, jog senoviniai valgiai stiprina sveikatą ir netgi pakelia nuotaiką.
Aišku, ant šventiško stalo reikia ir vieno kito putojančio alučio ąsotėlio. Tuo pasirūpino Algimantas Kairys, sukvietęs kaimo vyrus talkon, ir drauge pagaminę skanų miežinį alų. Popietės dalyvius linksmino Šukionių kaimo kapela.
BENDRUOMENĖJE – VAIKAI, TĖVAI IR ANŪKAI
Ličiūniečių skanumynų paragauti atvyko net atostogaujantis rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas: „Važiavau ir galvojau, kuo ir vėl nustebinsit, kokią naują atrakciją pateiksite. Laužas, spingsulė iš buroko, valgių gausybė... Jūsų dėka jaunimas pamatys senolių praeitį, o senieji gyventojai prisimins anuos laikus. Tikiuosi, kad ir ateityje jums nepristigs išmonės.“
Krinčino parapijos klebonas Algimantas Petkūnas minėjo, jog Ličiūnų krašto bendruomenė – aktyviausia Krinčino parapijoje. Bendruomenės pirmininkei Joanai Kairienei jis įteikė padėką už gegužinių pamaldų organizavimą ir palinkėjo visiems ličiūniečiams, kad juos lydėtų Švč. Mergelės Marijos globa ir pagalba.
Pasvalio kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas Stasys Butkus priminė, jog dauguma bendruomenių plečia savo veiklą, bet kai kurios pergyvena sunkų laikotarpį, nes neatsiranda entuziastingų ir idėjiškų vadovų. Ličiūnų bendruomenės vairą tvirtai laiko J.Kairienė, jai talkina vyras Algimantas ir dukra Jurgita. Svarbiausia, kad visuose renginiuose noriai dalyvauja kone visi 64 bendruomenės nariai, tarp kurių – ir svetur gyvenantys ličiūniečių vaikai ir anūkai.
„Švenčiame Valstybės dieną, o mūsų kaimai ir jų gyventojai yra ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos dalis. Ir tik nuo mūsų susitelkimo ir dvasinio gyvenimo priklauso mūsų visų gerovė ir perspektyvos gyventi dar geriau“, – tikino S.Butkus.
Į svečius pas ličiūniečius atvyko Biržų rajono Kirkilų krašto bendruomenės atstovai, dovanų atvežę didžiulį šakotį, paguldytą vytelių krepšelyje, linkėjo, kad šis niekada nebūtų tuščias. O Gulbinėnų bendruomenės atstovės linkėjo surengti dar daugiau švenčių, bylojančių apie senolių papročius ir tradicijas.
DĖL NAMINĖS DUONOS IR ŽENTAI DAŽNAI APSILANKO
Šventes ir įvairius renginius bendruomenė organizuoja senoje Ličiūnų kaimo sodyboje. Sodybos šeimininkė Agota Indrušėnienė mirdama paliko gyvenamąjį namą savo giminaitei Barborai, o klėtį užrašė ją prižiūrėjusiai Joanai Kairienei. Šioje klėtyje ar prie jos pastatomoje palapinėje vyksta kraštiečių susitikimai, kalėdinės, rudens derliaus, Užgavėnių ir kitokios šventės. Pernai vyko senovinių amatų ir dirbinių iš lino paroda, o šiemet sumanyta senovės valgių gamyba.
Ličiūnietės Regina Malinauskienė, Ona Vitkauskienė ir Vanda Puodžiūnienė sodybos kiemelyje minkė ruginę tešlą, iš jos darė skryliukus ir didžiuliame puode ant laužo juos virė. Šeimininkės svečius jais vaišino, pagardinusios karštais lašinukų spirgučiais. O.Vitkauskienė sako, jog kai duonos pristinga, tai, rodos, apskritai nėr ko valgyti. Ji ir dabar naminę duoną šeimai kepa, iš parduotuvės retai kada perka. Juokėsi šeimininkė, kad su namine duona ir žentus dažniau į svečius prisikviečia.
V.Puodžiūnienė išdavė naminio šampano gamybos receptą. Tokiam ekologiškam, bet net 17 laipsnių stiprumo turinčiam gėrimui pagaminti tereikia turėti kelis litrus išrūgų, puskilogramį razinų, cukraus, truputėlį mielių ir sodos, jei norisi, kad gėrimas putotų kaip tikras šampanas.
Šio gėrimo gamybos paslaptis ličiūnietė perėmė iš senelių ir sako, kad tai daugelio jos giminės kartų paveldas.
LIČIŪNIEČIUS APLANKĖ VIEŠNIA IŠ NORVEGIJOS
Visai netikėtai Ličiūnų krašto bendruomenės šventėje pasirodė jau 50-tą kartą Pasvalio žemėje viešinti norvegė, Pasvalio krašto garbės pilietė Inger Bekkevik. Ji globoja ir remia Joniškėlio labdaros valgyklą, kas mėnesį jai skirdama po tūkstantį litų. Šįsyk ji atvežė Norvegijoje vykusio labdaringo koncerto metu surinktas lėšas ir įteikė jas Pasvalio muzikos mokyklai.
Norvegė globoja keletą Pasvalio rajono daugiavaikių šeimų, kasmet per Kalėdas atveždama labdarą ir kalėdinių dovanėlių vaikams. Jau trečius metus ji kalėdinėmis dovanėlėmis pradžiugina ir Ličiūnų kaimo vaikus.
Šios kelionės į Pasvalį metu ponia Inger su šešiais savo kolegomis iš Norvegijos, lydima Seimo nario Antano Matulo, dalino labdarą ne tik Pasvalio, bet ir kituose Panevėžio apskrities rajonuose. Inger sako dalyvavusi Pasvalyje tądien vykusioje apskrities meno ir sporto šventėje ir visai atsitiktinai išgirdusi apie Ličiūnuose surengtą senovinių valgių gaminimo popietę.
„Panorau susipažinti su lietuvių senoviniais papročiais, pabūti su pažįstamais ir mielais žmonėmis, kurie mane visada taip šiltai sutinka. Mano širdies dalis priklauso Pasvalio krašto žmonėms, aš čia dar ne kartą apsilankysiu ir padėsiu. Planavau čia taip tyliai, nepastebėta pasisvečiuoti, bet jūs apsupote mane dėmesiu. Aš dėkinga jums už svetingumą“, – šiuos I.Bekkevik žodžius išvertė Norvegijoje jau 8 metus gyvenanti ir vertėja dirbanti pasvalietė Lina Traškevičiūtė.
„Iki pasimatymo“, – lietuviškai su ličiūniečiais atsisveikino ponia Inger.
