Romas Lazutka: Neteisingumas atsilaikė prieš Sąjūdį
2008 06 03 | bernardinai.lt
Prieš dvidešimt metų Lietuva Sąjūdžiu pakilo prieš sovietinės biurokratijos stagnaciją ne tiek dėl duonos kąsnio – žmonės buvo iškentę alkanesnius laikus. Į neviltį varė siaučiantis neteisingumas.
Visiems buvo vieni įstatymai, bet taikė juos taip, kaip reikėjo turintiems galią. Pamenate, jaunimui buvo ,,atviri visi keliai“. Bet kuris galėjo tapti mokytoju ar inžinieriumi, tačiau gydytoju ar prekybininku – greičiau tas, už kurio ateitį tėvai sumokėjo.
Sąjūdžio vasarą ir rudenį buvo pasakyta daug teisingų kalbų, bet atgavus valdžią, deja, sustota ties formalaus teisingumo riba. Formalus teisingumas – gėrybių ir atsakomybės skirstymas visiems pagal tas pačias taisykles.
Visiems pagal tą patį įstatymą paskirstyti investiciniai čekiai, pagal įstatymą grąžinamos žemės, pagal vieną ir tą patį įstatymą visų vaikai šaukiami į būtinąją tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Formalus teisingumas triumfuoja. Formaliai visi lygūs, bet daug lygesni tie, kurie turi pažinčių ir susimoka.
Vakarų pasaulis, į kurį Sąjūdis tikrai atvėrė vartus, gyvena ne tik pagal formalųjį, bet ir materialųjį arba socialinį teisingumą. Pastarasis reikalauja ne tik vienodų taisyklių, bet ir vienodų galimybių. Apie jas ištisus du dešimtmečius Lietuvoje vengiama kalbėti.
Baiminamasi ne tiek vienodų galimybių, kiek jų užtikrinimui būtino perskirstymo. Nepaisant akivaizdžių faktų, rodančių, kad kuo labiau į rytus, tuo daugiau socialinio neteisingumo, Lietuvoje socialinis teisingumas vis dar priešpastatomas vakarietiškai orientacijai.
Ar ne todėl apie perskirstymą elitas net nekalba? Gal neįsivaizduojama kitokio teisingo paskirstymo kaip tik visiems po lygiai? Vakaruose seniai rasti tinkami perskirstymo kriterijai. Paskirstoma ne po lygiai, bet teisingai – pagal pastangas ir kompetencijas?
Tuomet mokytojas uždirba daugiau nei vairuotojas, nes kompetencijos skiriasi. Kita vertus, vengiama ir algų skirtumų dešimtimis kartų, nes pastangos tiek kartų irgi nesiskiria.
Į sau paspęstus spąstus patekusiems nėra kitos išeities – būti tik dešiniais. Plaktis tarpusavyje susiskirsčius į grupes dėl to paties formaliojo teisingumo, nepastebint, kad jis jau seniai įveiktas materialaus neteisingumo. Ir įstatymai, ir teisėjai perkami visur, kur tik viename poliuje yra žmogaus orumą trypiantis skurdas, o kitame – finansinė visagalybė.
Sąjūdis, į dienos šviesą ištraukęs sovietinį neteisingumą, padarė nepaprastai daug, bet to jau seniai nebepakanka.
