Nužudyti poną Byną
2008 06 25 | Aistis GIRNIUS | paneveziobalsas.lt
Žmogus, sugalvojęs ekscentrišką asocialų autistą poną Byną, gyvenime yra visiškai nepanašus į komiką. 53-ejų milijonierius Rouvanas Atkinsonas aistringai domisi politika ir automobiliais, mėgaujasi aristokratišku gyvenimu ir mano, jog ponas Bynas yra pasišlykštėtinas. Britų aktoriaus giliu įsitikinimu, Bynas jau suvaidino savo paskutinį vaidmenį, tad yra rimtai pasiryžęs padaryti šiam tipui galą.
„Aišku, stengiuosi niekada nesakyti „niekada“, bet šiuo metu tikrai negaliu įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis ponas Bynas galėtų sugrįžti“, – atvirai sako Rouvanas Atkinsonas. Manieringas, mandagus, stilingai apsirengęs britų džentelmenas iš tiesų yra visiška priešingybė lengvai kuoktelėjusiam pamaivai, prisirišusiam tik prie savo žaislinio meškučio. „Manyje nieko byniško tikrai nėra, – visada skuba pabrėžti R.Atkinsonas. – O štai Bynas, manau, pasisavino kai kurias mano savybes!“
TIESIOG TOKS DARBAS
Priešingai visuotiniam įsitikinimui, britų komikas nėra kilęs iš senos aristokratų giminės. Rouvanas Sebastjanas Atkinsonas gimė Niukastlio ūkininko šeimoje, augo su politika besidominčiu broliu (Rodnis Atkinsonas – ekonomistas euroskeptikas – ir dabar dar bando žūtbūt patekti į Didžiosios Britanijos parlamentą vis paprašydamas brolio pafinansuoti jo siekius). Vaikystė Atkinsonų jaunėliui nebuvo saldi. Rouvanas turėjo bėdų dėl mikčiojimo ir raidės „b“ tarimo. Durhemo mokykloje, kur jis mokėsi paauglystėje (ir kur mokėsi vos dviem klasėmis vyresnis būsimasis šalies premjeras Tonis Bleras), vaikai iš jo negailestingai šaipėsi. Nerangus, ištįsusiomis galūnėmis vaikinukas su veidu, kurį, kaip pasakys vienas kritikas, „gali mylėti tik motina“, jiems buvo panašus į ateivį.
Laisvalaikį Rouvanas, apsiginklavęs lituokliu, leisdavo ardydamas radijo imtuvus.
„Nereikia manęs nuvertinti, – visai rimtai sako aktorius. – Aš – diplomuotas elektros inžinierius, pakankamai kvalifikuotas ne tik skrudintuvams taisyti.“
R.Atkinsonas iš tiesų gavo elektriko diplomą Niukastlio universitete (geriausiais pažymiais kurse), tačiau magistro studijas tęsė jau Oksforde – kur kas bohemiškesnėje ir artistiškesnėje mokymo įstaigoje.
„Įsivaizduojate, universiteto teatre kažkokiu būdu suuodė, kad esu vaidinę mokyklos spektakliuose! – su lengva apmaudo gaidele pasakoja R.Atkinsonas. – Jiems labai reikėjo pamainos iš Oksfordo pabėgusiam aktoriui, tad įkalbėjo mane parašyti skečą. Savaime suprantama, ničnieko gyvenime nebuvau kūręs, todėl pradžiai gerai įsižiūrėjau į save veidrodyje. Buvo man tada metelių dvidešimt ir, žinoma, nenutuokiau, kaip galima būtų pasinaudoti savo išvaizda. Bet taip jau nutiko, kad po penkių minučių maivymosi prieš veidrodį gimė, kaip vėliau supratau, pono Byno prototipas...“
Komikas prisiekinėja nė nemanęs, kad jo personažas bus kam nors juokingas. „Gyvenime aš buvau ir tebesu labai ramus, – sako. – Žmonės mano, kad jeigu jau juokinu juos nuo scenos, tai turėčiau prajuokinti ir gyvenime. Nieko panašaus! Iš prigimties esu tylus ir gana nuobodus žmogus – tiesiog dirbu tokį darbą.“
Iš karto po universiteto baigimo R.Atkinsonas pamiršo aistrą elektros prietaisams ir išvyko į gastroles. 1976-ųjų vasarą garsiajame Edinburgo menų festivalyje jį pastebėjo vienas televizijos prodiuseris ir prisiekė išgarsinti vyruką guminiu veidu labiau nei Čarlį Čapliną.
ŽAIDŽIANTIS PONĄ BYNĄ
Pirmoji pusvalandinė pono Byno nuotykių serija Didžiosios Britanijos televizijoje debiutavo 1990 metų sausio 1 dieną. Prieš tai R.Atkinsonas jau buvo dalyvavęs keliuose sėkminguose televizijos projektuose, tačiau tik „Pono Byno“ epopėjai buvo lemta tęstis beveik du dešimtmečius.
Tai šiek tiek keista, nes, daugelio kritikų ir žiūrovų nuomone, savo geriausią vaidmenį R.Atkinsonas suvaidino dar 1983-iaisiais televizijos seriale „Blekaderis“.
„Šis serialas niekada nebus rodomas už Anglijos ribų, – kartą apie „Blekaderį“ pasakė aktorius. – Jame pernelyg daug tipiškų angliškų idiomų ir ciniškų juokelių, kurių kitų šalių žiūrovai tiesiog nesupras. O štai pono Byno nuotykiai – visai kas kita. Kartais man atrodo, kad Vokietijoje ar Venesueloje Byną žmonės supranta net geriau nei Didžiojoje Britanijoje.“
R.Atkinsonas smarkiai suklydo. Bent jau Lietuvos žiūrovus „Blekaderis“ pavergė: serialas prisimenamas bei žiūrimas iki šiol – ir vertinamas gerokai labiau nei „Ponas Bynas“.
Mažiausiai 100 milijonų svarų sterlingų kapitalo savininkas sako ilgai mąstęs, kodėl likimas susiejo jį su ponu Bynu, ir teigia šį tą sumąstęs. „Jis, kaip ir aš, nuolat susiduria su dilema paklusti visuotinai priimtoms taisyklės arba ne, – aiškina R.Atkinsonas. – Mes abu gyvename praktiškai vienodus gyvenimus: atsikeliame iš ryto, išsilyginame kelnes, apsivelkame tvido švarką, išeiname į gatvę, ir tuomet prasideda žaidimas.“
R.Atkinsonas nė kiek nepyksta, kai jo poną Byną kas nors lygina naujausiam britų „eksportui“ – Boratui. Sako, jog žavisi komiko Sašos Berono Koeno kūryba: „Jis drąsus vaikinas. Bet būtų daug juokingiau, jeigu jis pasirodytų kaip komikas Beronas Koenas, ne kaip Boratas. O tai dabar išeina, kad net į teismą nėra ką paduoti – negi bylinėsiesi su išgalvotu personažu?“
„ŠIZOFRENIKAS“, IŠSIILGĘS PAVOJŲ
R.Atkinsonas gali drąsiai kalbėti apie konkurentus ką tik nori – jau beveik trys dešimtmečiai, kaip jis yra vienas populiariausių Didžiosios Britanijos komikų. Aktoriaus karjeroje nėra buvę nė vienos nesėkmės. Na, išskyrus nebent „policinį“ serialą „Plonytė mėlyna linija“. Per metus tarp „Blekaderio“, „Pono Byno“ ir minėto serialo, kurio pats komikas nemėgsta minėti, R.Atkinsonas spėjo pasidaryti pertrauką asmeniniam gyvenimui. 1990-aisiais jis vedė „Blekaderio“ filmavimo aikštelėje sutiktą grimuotoją Sunetrą Sastri, susilaukė dviejų vaikų – Lilės ir Bendžamino. Su jais Atkinsonas – itin privatus žmogus – praleidžia visą laisvą nuo darbo laiką prabangiame dvare Apetropo kaime Northemtonšyre.
Aktorius yra sukaupęs pavydėtiną ir vienas dievas žino kiek vertą automobilių kolekciją. Jos „eksponatus“, tiesa, kartkartėmis sudaužo, mat rafinuotas niekada balso nekeliantis Atkinsonas yra visoje Anglijoje žinomas nutrūktgalvis vairuotojas – tarsi aname gyvenime Rouvanas Atkinsonas būtų buvęs lenktynininku. „Malonumas, kurį jaučiu įveikdamas sudėtingą posūkį, man prilygsta gero vaidmens teikiamam malonumui“, – sako jis.
Laisvalaikiu aktorius rašo straipsnius žurnalui apie automobilius „Car“. Be to, jam priklauso vienas vos kelių pasaulyje egzistuojančių sportinių „MacLaren F1“ modelių (šį per milijoną JAV dolerių kainuojantį automobilį Atkinsonas kartą įsigudrino sudaužyti į 600 dolerių vertą šeimyninį miniveną). Taip pat komikas turi visą parką prestižiškiausių markių automobilių, pradedant vintažiniais „Aston Martin“ ir baigiant „Lamborghini“ bei „Ferrari“. Nėra tik nė vieno „Porsche“ – R.Atkinsonas sako esąs „ne tokio sukirpimo žmogus“, kad vairuotų šios markės automobilį.
Kaip ir brolis Rodnis, Rouvanas Atkinsonas pakęsti negali leiboristų vyriausybės ir yra dažnas svečias Bukingemo rūmuose. Aktorius net buvo kviestas į princo Čarlzo ir Kamilos Parker-Boulz vestuves.
„Per pobūvį vienas iš svečių gerokai prisivaišino ir įsidrąsinęs paklausė manęs, kaip aš kovoju su šizofrenijos simptomais“, – kvatojasi prisiminęs R.Atkinsonas ir sako, jog nelengva buvo įkaušusiam žmogeliui įrodyti, kad nėra susidvejinusi asmenybė. „Man vaidinti Byną nėra problema, – aiškina aktorius. – Jei kalbėti automobiliniais terminais, vakare aš galiu šį personažą „priparkuoti“, o iš ryto „užvesti“ iš naujo.“
Vis dėlto R.Atkinsonas to daryti nebenorėtų: „Ponas Bynas man „gimė“ maždaug keturiasdešimtmetis, ir per visus tuos metus nė kiek nepasikeitė... O aš, deja, senstu, ir greitai nebegalėsiu palaikyti pono Byno legendos. Tai dar viena priežasčių pasakyti jam „Čiau!“
Komikas galėtų sau tą leisti nors ir šiandien – ponas Bynas jau ir taip užtikrino patogų gyvenimą ir pačiam R.Atkinsonui, ir jo vaikams, ir anūkams. Atkinsonas padoriai uždirba ir įgarsindamas animacinius filmukus, vaidindamas mažus, bet gerai mokamus vaidmenis Holivudo filmuose. Jam priklauso 15 procentų kino ir televizijos kompanijos „Tiger Aspect“ akcijų. Tačiau nepaisant viskuo aprūpinto gyvenimo britų komikui šio to vis dėlto trūksta....
„Dalis manęs beprotiškai ilgisi... pavojų, – prisipažįsta R.Atkinsonas. – Pamenu, praėjus maždaug mėnesiui po Rugsėjo 11-osios įvykių su kolegomis svarstėme galimybę sukurti skečą, kuriame aš vaidinčiau Osamą bin Ladeną ir... Iš karto supratome, kad niekada neišdrįstume. Nors tai būtų buvę gerokai šmaikščiau už poną Byną...“
