Migracijos procesai Lietuvoje valdomi
Žiniasklaidoje pasklido netiksli informacija, kad mūsų šalyje migracijos, ypač ekonominės, procesai tampa nevaldomi. Vidaus reikalų ministerija (VRM) informuoja, kad pagrindinis migracijos procesų valdymo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo nuostatos nuolat tobulinamos, atsižvelgiant į vykstančių migracijos procesų Lietuvoje tendencijas, Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) įsipareigojimus. Pažymėtina, kad užsienio ekspertai ne kartą yra palankiai įvertinę minėto įstatymo nuostatas bei susiklosčiusią migracijos procesų valdymo sistemą. Lietuva ne kartą buvo minima kaip valstybė, kuri laikosi gana griežtos imigracijos politikos (pvz., šeimų susijungimo atvejai, leidimų dirbti išdavimas tik konkrečiam darbui atlikti, t. y. užsieniečiui nėra suteikiama teisė laisvai ieškoti darbo vidaus rinkoje ir pan.).
Pernai Vyriausybė patvirtino Ekonominės migracijos strategiją ir priemonių planą 2007-2008 m. Šiuo metu Vyriausybės Strateginio komiteto darbotvarkėje naujas dokumentas - Lietuvos imigracijos politikos gairių projektas, numatantis siekį išsaugoti esminiais migracijos klausimais nacionalinę kompetenciją bei darbo rankų trūkumą spręsti laikinos migracijos priemonėmis. VRM laikosi tokių principų, kad darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvežimas neturi skatinti Lietuvos piliečių emigracijos, būtina skatinti grįžtamąją migraciją, o įsivežant darbuotojus iš užsienio prioritetas turi būti teikiamas kvalifikuotai darbo jėgai.
Nustatant užsieniečių teisinę padėtį valstybėje, bendradarbiauja ne viena institucija – Vidaus ir Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos įstaigos, Valstybės saugumo departamentas. Jei užsienietis, prašantis leidimo būti ar gyventi valstybėje, atitinka teisės aktų reikalavimus užsieniečių teisinės padėties srityje, toks leidimas yra išduodamas vizos ar leidimo gyventi forma, jei neatitinka – imamasi visų priemonių, kurios užtikrina užsieniečio neįleidimą į Lietuvą arba jo išsiuntimą iš valstybės teritorijos. Pernai įvažiuoti į Lietuvą neleista bemaž 3 tūkst., išvykti iš mūsų šalies buvo įpareigoti beveik 900, išsiųsti iš Lietuvos – 147 užsieniečiai.
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvoje kontroliuoja policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudamos su kitomis teisėsaugos institucijomis ir įstaigomis. Nelegalaus darbo prevenciją atlieka Valstybinė darbo inspekcija, o užsieniečių kontrolės funkcijas šalyje vykdo teritorinės policijos įstaigos.
Sprendžiant užsieniečių teisinės padėties klausimus, ypač vizų, prieglobsčio, nelegalios migracijos prevencijos srityse, taip pat bendradarbiaujama su kitomis valstybėmis.
Užsieniečio (trečiųjų šalių piliečio) darbuotojo atvykimą į Lietuvą inicijuoja darbdavys. Jis kreipiasi į Lietuvos darbo biržą, kuri konkrečiam atitinkamos profesijos užsieniečiui išduoda leidimą dirbti Lietuvoje, jeigu į šią darbo vietą nerandama Lietuvos arba ES piliečio. Leidimų dirbti išdavimo tvarka, kurią tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras, yra griežta ir numato, kad užsienietis negali dirbti jokio kito darbo, išskyrus tą, kurį dirbti buvo pakviestas, ir pas tą patį darbdavį, kadangi pastarasis atsako už tą užsienietį, kol jis yra Lietuvoje. Gavęs leidimą dirbti, užsienietis privalo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsienietis, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su kitais dokumentais, kaip minėta, privalo pateikti Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje ir darbo sutartį su įmone, kurioje ketina dirbti.
Nors atvykstančiųjų į Lietuvą tiek ES, tiek trečiųjų šalių užsieniečių daugėja, šis procesas yra valdomas ir kontroliuojamas. Žiniasklaidoje aprašyti faktai apie atvykusius dirbti užsieniečius, įdarbintus kitose įmonėse, nei jiems išduoti leidimai, tik dar kartą įrodo, kad kontrolės sistema yra pakankamai tobula, gebanti fiksuoti pažeidimus, o nelegaliai dirbantys užsieniečiai bei juos įdarbinusios firmos bus griežtai baudžiamos.
