Miestas, kuriame konjako aromatas tvyro ore
2008 06 25 | Alina BAKANAVIČIŪTĖ | paneveziobalsas.lt
Konjakas - mažas miestelis pietų Prancūzijoje, kuriame gyvenimo ritmas toks pat lėtas kaip ir šio gėrimo gamybos procesas. Tačiau kantriai išlaukus, kasmet iš čia į įvairias pasaulio šalis išvažiuoja tūkstančiai litrų labiausiai vertinamo konjako ir brendžio. Vis dėlto, ne tik tauriųjų gėrimų gaminimo tradicijos vis dažniau traukia lietuvius artimiau artimiau susipažinti su Konjako regionu.
Vos atvykus į Konjako miestelį stebina visa persmelkianti ramybė. Žmonės čia neskuba, siaurutėmis gatvelėmis pravažiuoja vos vienas kitas automobilis, ramybės ir stabilumo įspūdį stiprina akmeninė XVIII amžiaus statinių architektūra. Net ore tvyrantis kvapas neįprastas - tiesa, nesunkiai atpažįstamas. Tai konjako ir brendžio aromatas.
Prancūzijos Konjako regione gimsta tauriausi šios kategorijos gėrimai. Čia įsikūrę ne vieni šimtametes tradicijas skaičiuojantys konjako namai. Vieni žinomiausių šiame krašte - „Tessendier & Fills“ konjako namai, gyvuojantys nuo 1880 metų. Jų šeimininkas Žeromas Tesendjė visada svetingai priima ir keliautojus iš Lietuvos - ir ne be priežasties.
AROMATO TRANSFORMACIJOS
Anot pono Tesendjė, surasti Konjake namus, kuriuose brandinamas konjakas ir brendis, labai lengva. Ir ne tik dėl to, kad jų čia itin gausu. Tiesiog pastatų, kur vyksta šis procesas, išorinės sienos būna padengtos storu juodo pelėsio sluoksniu.
„Konjako gamintojai niekur nepasislėps, - šypsosi Ž.Tesendjė. - Pelėsis susidaro dėl spirito garų - bręstant išgaruoja maždaug 2 procentai gėrimo. Mes tai vadiname duokle angelams.“
„Tessendier & Fills“ konjako namų rūsiai užima daugiau nei 15 hektarų. Vienu metu čia bręsta 75 tūkstančiai hektolitrų gėrimo. Kai kurie gėrimai - net 70 metų!
Į Tesendjė namus užsukusiems keliautojams visada didžiulį įspūdį padaro vos aprėpiamos tvarkingai sukrautų statinių virtinės, nosį maloniai kutena sodrus konjako kvapas.
Pirmojoje salėje bręsta šviežiausias gėrimas. Kaip lankytojams nepailsta aiškinti Ž.Tesendjė, tai tik pirmasis brandos etapas, trunkantis dvejus metus. Per tiek laiko distiliuotas vynuogių spiritas jau būna įgavęs ąžuolo kvapą. Tada jau galima pradėti pirmuosius maišymus - derinti skirtingų regionų ir skirtingo amžiaus vynuogių spiritą.
Konjakų ir brendžių meistras paaiškina pagrindinius bręstančio gėrimo kvapo ir skonio transformacijos dėsnius: pirminį gėrimo kvapą pakeičia ąžuolo aromatas, ilgiau bręstantis gėrimas įgauna vanilės kvapo. Po 8-15 metų vanilės kvapas pasipildo džiovintų vaisių aromatais, dar vėliau - juodojo šokolado ir kakavos kvapais.
DARBO ĮRANKIS - NOSIS
Ž.Tesendjė per savo praktiką yra sukūręs daugiau nei 500 skirtingų konjako ir brendžio rūšių - tarp jų ir tokių, kurių galima nusipirkti Lietuvoje.
„Svarbiausias mano darbo įrankis - nosis“, - sako ponas Tesendjė. - Norint sukurti gerą gėrimą, labai svarbu turėti išlavintą uoslę, mokėti išskirti ir atpažinti skirtingus kvapus bei juos užfiksuoti atmintyje. Būtent mintyse vyksta pirmieji konjako skonio kūrybos darbai - bandymas derinti skirtingus skonius ir poskonius taip, kad iš jų gautųsi vieningas, tarpusavyje subalansuotas derinys.“
SKIRTUMAI VIS DĖLTO EGZISTUOJA
Konjako regioną kasmet aplanko daugybę turistų. Daugelį jų, anot Ž.Tesendjė, nustebina konjako ir brendžio kultūros skirtumai skirtingose šalyse, apie kuriuos jie kartais nė neįtaria.
„Visų pirma skiriasi tai, kaip šis gėrimas geriamas, - sako žinovas. - Pavyzdžiui, prancūzai konjaką ar brendį geria matuodami jį lašais. Keliolika lašų suvilgyti liežuvio skonio receptoriai jaučia lėtai besiskleidžiančių skirtingų šio gėrimo skonių niuansus.“
„Tuo tarpu kitose kultūrose, pavyzdžiui, Rusijoje, beveik visi stiprieji gėrimai geriami dideliais gurkšniais ir iki dugno. Tai visai kas kita. Gėrimas tiesiog neturi galimybių išskleisti savo skonių“, - apgailestauja ponas Tesendjė. Pasak jo, geriant gurkšniais daugybės ilgai brandinto gėrimo skonių mišinys tampa agresyvus, jį sunku gerti - ką jau kalbėti apie mėgavimąsi poskoniais.
Skonio meistras taip pat prisipažino, kad vos pradėjęs rūpintis savo konjako namų produkcijos eksportu į skirtingas šalis, iš karto suskubo kurti ir skirtingus šio gėrimo skonius įvairioms rinkoms.
„Žmonių supratimas apie konjaką ir brendį yra skirtingas. Pradėjęs kurti gėrimus skirtingoms rinkoms, pasijutau tarsi tarpinė grandis, kurios uždavinys - atrasti ir pažinti skirtingas kultūras per konjako ir brendžio gėrimo prizmę. Man tai didžiulis malonumas“, - sako Ž.Tesendjė.
TRADICIJŲ SERGĖTOJAI
Už dabartinį klestintį verslą Tesendjė šeimos vyrai turėtų būti dėkingi savo proproseneliui, kuris, būdamas matematikos mokytojas, laisvalaikį skyrė vynuogynų puoselėjimui ir vyno gamybai. Pomėgis netrukus išaugo į verslą. Šeima pradėjo distiliuoti savo gaminamą vyną, kiek vėliau ir kitų augintojų produkciją, o netrukus - ir kurti savo gėrimus.
Žeromui Tesendjė pasinerti į konjako ir brendžio verslą nebuvo sudėtinga - tai jo šeimos verslas, kurį puoselėja jau ketvirtoji karta.
„Gimiau ir augau konjako kultūroje. Nuo mažų dienų dalyvavau gamybos procesuose. Iš pradžių - stebėtojo teisėmis, vėliau man buvo patikėtos ir gamybos operacijos. Tai, kuo užsiimu dabar, yra tikrove virtusi gyvenimo svajonė“, - sako Ž.Tesendjė, ir prisipažįsta, jog labai tikisi, kad jo pėdomis žengs jei ne abu, tai bent vienas iš jo sūnų: „Mano sūnūs dar maži. Sunku nuspėti, ar jie norės tęsti verslą. Aš pats apie verslo perėmimą iš tėvo svajojau nuo paauglystės. Dabar didžiausia mano svajonė, kad to norėtų ir mano sūnūs.“
