Maistas gyvenimą gali ir ilginti, ir trumpinti
2008 06 03 | Vitalija JALIANIAUSKIENĖ | paneveziobalsas.lt
Mokslininkai mano, kad apie 50 procentų žmonių mirčių gali būti tiesiogiai susijusios su neteisinga mityba. Todėl pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie būtinybę maitintis sveikai – taip, kad organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti.
Panevėžyje neseniai vykusiame moksleivių maitinimo problemoms skirtame seminare dalyvavęs Respublikinio mitybos centro direktorius Aleksas Barzda pabrėžė, jog vaiko sveikata, jo vystymasis didele dalimi priklauso nuo mitybos.
„Mitybos specialistai siūlo nuo mažens formuoti sveikos mitybos įgūdžius, jau mokykloje mokyti sveikos gyvensenos. Tuomet suaugęs žmogus sveikatos problemų turės mažiau. Jis žinos sveikos mitybos principus ir taisykles“, – sakė A.Barzda.
APIE SVEIKĄ MITYBĄ ŽINO
Respublikinio mitybos centro specialistams atlikus šeštos klasės moksleivių apklausą, paaiškėjo, jog dauguma vaikų žino sveikos mitybos principus. Į klausimą: „Ką reikia valgyti kasdien?“ dauguma moksleivių atsakė: daržovių, vaisių, duonos. Tačiau paklausti, ar jie kasdien valgo daržovių, teigiamai atsakė tik kiek daugiau nei pusė vaikų. Ir į kitus klausimus buvo atsakyta panašiai – kaip reikia maitintis, vaikai žino, bet iš tikrųjų yra kiek kitaip.
A.Barzda primena, kad ir vaikams, ir suaugusiesiems, norintiems sveikai maitintis ir saugoti sveikatą, būtina laikytis sveikos mitybos principų.
„Vienas svarbiausių – įvairovė. Reikia valgyti kuo įvairesnio maisto, su juo organizmas privalo gauti daugybę įvairių medžiagų, – priminė A.Barzda. – Taip pat labai svarbu laikytis saiko: kaip vitaminų, mineralų, kitų medžiagų trūkumas kenkia sveikatai, taip ir jų perteklius yra kenksmingas. Svarbu ir mitybos subalansavimas – tinkamas reikiamų medžiagų santykis.“
Mitybos centro direktorius dar kartą atkreipė dėmesį į visiems gerai žinomą sveikos mitybos piramidę: „Tai, kas sudaro piramidės pagrindą, – organizmui būtinas, sveikatai naudingas maistas. Tai neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antroje piramidės pakopoje – daržovės ir vaisiai, juos taip pat būtina kasdien valgyti. Toliau piramidė siaurėja. Trečioje jos pakopoje – pieno, mėsos, žuvies patiekalai, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės. Piramidės viršūnėje –
įvairūs maisto produktai, kurių vartoti reikėtų kuo mažiau, nes jie beveik neturi organizmui reikalingų medžiagų, bet yra labai kaloringi. Tai riebalai, įvairūs saldumynai, alkoholiniai gėrimai.“
MITYBOS REŽIMAS
A.Barzda priminė, kad žmogaus sveikatai labai svarbus ir mitybos režimas. Būtina valgyti tam tikru laiku. Respublikinio mitybos centro duomenimis, tik maždaug ketvirtadalis žmonių visada valgo tuo pačiu metu.
„Tai svarbu, nes atėjus laikui valgyti gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas“, – sakė direktorius.
Dauguma Mitybos centro apklaustų moksleivių ir, be abejo, suaugusieji žino, kad valgyti reikia 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandoms iki miego. Įrodyta, jog nereguliariai – kartą ar du kartus per parą valgantys žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis.
DIETOS TRIKDO SVEIKATĄ
Mitybos specialistai teigia pastebėję, jog įvairios dietos jau tampa populiarios ir tarp lieknomis siekiančių tapti moksleivių. Dietos (o ypač kai jų laikosi moksleivės) kelia rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi besivaikydami įvairiausių svorio mažinimo dietų žmonės vis labiau pamiršta sveikos mitybos principus ir taisykles.
Specialistai primena: biologinis žmogaus amžius priklauso nuo genų, o aktyvus amžius – nuo mitybos!
Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10–12 procentų, riebalai – 30–35, o angliavandeniai – apie 55 procentų paros raciono.
VISOS MEDŽIAGOS SVARBIOS
Baltymus organizmas vartoja audiniams – odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams auginti ir atstatyti. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Riebalai – viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes, lėtina virškinimą, atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Angliavandeniai, lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje. Maistą, kuriame gausu angliavandenių (duoną, grūdų produktus, bulves) įprasta laikyti tukinančiu, tačiau iš tiesų jis tukina daug mažiau negu riebus maistas.
