Lietuvos verslininkai – vieni aktyviausių e.valdžios paslaugų naudotojų ES
2008 06 03 | Zita Bislienė | vrm.lt
Europos Komisija (EK) paskelbė naujausią atskaitą, kurioje vertinama Europos Sąjungos (ES) šalių narių pažanga įgyvendinant 2005 m. birželio 1 d. EK komunikatą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“. Lietuva šioje srityje sparčiai iriasi į pažangiausiųjų gretas.
Europos pažanga
Pagrindinės viešosios paslaugos (iš e. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašo) visose ES šalyse narėse yra prieinamos internetu ir teikiamos vis aukštesniu viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiu. Tačiau išlieka tendencija, kad viešosios paslaugos verslo subjektams į elektroninę erdvę yra perkeliamos sparčiau nei gyventojams. ES pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę rodiklis verslo subjektams yra 84 proc., o gyventojams – 70 proc., nors pastarieji moka ir nori naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Lietuvoje atitinkami rodikliai yra 75 ir 58 proc.
Lietuva tarp lyderių
EK atliktas tyrimas rodo, kad 2007 m. pastebimai padidėjo elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas tiek tarp ES verslo subjektų, tiek tarp gyventojų. 30 proc. ES interneto vartotojų (gyventojų) (6 proc. daugiau nei 2006 m.) yra bendravę su viešojo administravimo institucijomis internetu. Verslo subjektai su viešojo administravimo institucijomis bendrauja dažniau (65 proc.). Tokie duomenys yra labai džiuginantys po kelerių metų lėto augimo šioje srityje.
Lietuvoje elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas tarp gyventojų yra 12 proc. mažesnis nei ES vidurkis, o tarp verslo subjektų 11 proc. didesnis nei ES vidurkis. 60 proc. Lietuvos verslo įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis, siųsdamos užpildytas formas, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 45 proc.
Lietuvoje kasmet sparčiai daugėja besinaudojančių e. valdžios paslaugomis. Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Teistumo (neteistumo) pažymų užsakymas elektroniniu būdu pasiekė 30 proc. visų užsakomų pažymų. Šis skaičius per nepilnus metus nuo elektroninės paslaugos įdiegimo išaugo 50 proc. Taip pat populiarėja elektroninis pažymų užsakymas iš Gyventojų registro tarnybos dėl šeiminės padėties bei deklaruotos gyvenamosios vietos. Didelio pasisekimo sulaukė ir nemokama galimybė elektroniniu būdu pasižiūrėti, kokie duomenys apie asmenį saugomi Gyventojų registre – per mėnesį vidutiniškai kreipiasi daugiau nei 400 asmenų.
Lietuvoje kasmet daugėja žmonių, besinaudojančių viena geriausiai išvystytų ir populiariausių elektroninių viešųjų paslaugų – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimu. 2008 metais 88 proc. pateiktų GPM ir turto deklaracijų yra elektroninės. Praėjusiais metais elektroninių GPM deklaracijų skaičius siekė 75 proc. Kur kas daugiau elektroninių deklaracijų šiemet sulaukta ir iš kaimiškose vietovėse esančių Viešojo interneto prieigos taškų, kuriuose gyventojai, nemokamai pasinaudoję interneto ryšiu, pateikė per 5000 deklaracijų, t.y. dvigubai daugiau nei 2007 metais.
Plačiajuosčio ryšio kainos vienos didžiausios ES
Plačiajuosčio ryšio skverbtis Lietuvoje siekia 13,7 proc. ir 6 proc. atsilieka nuo ES vidurkio. Namų ūkiai Lietuvoje, lyginant su verslo įmonėmis, aktyviau naudoja plačiajuostį internetą (77 proc. namų ūkių turinčių internetą). Tačiau plačiajuosčio ryšio kaina už 1Mbps duomenų parsisiuntimą mūsų šalyje išlieka pakankamai aukšta (trečia pagal brangumą ES).
Siekiant užtikrinti tolygią plačiajuosčio ryšio plėtrą visoje Lietuvoje, kad kuo daugiau Lietuvos viešojo administravimo institucijų, įstaigų, viešosios interneto prieigos taškų, o taip pat gyventojų bei verslo įmonių galėtų gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, sudaryti galimybę elektroninių viešųjų paslaugų plėtrai, yra įgyvendinamas projektas "Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN". Taip pat Lietuvoje yra įsteigti 475 Viešieji interneto prieigos taškai (VIPT), kuriuose Lietuvos gyventojai nemokamai gali pasinaudoti kompiuteriu ir interneto ryšiu.
2008 m. įgyvendinant projektą “Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“ pradėta steigti dar 400 VIPT. Naujieji taškai kuriami tose Lietuvos vietovėse, kuriose iki šiol dėl nepakankamų komercinių iniciatyvų ar techninių galimybių nėra viešosios interneto prieigos. Įgyvendinus minėtą projektą, 2008 m. Lietuvoje veiks apie 845 Viešųjų interneto prieigos taškų tinklas, o tai leis Lietuvą laikyti viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal VIPT skaičių.
Esame aktyvūs interneto vartotojai
Atskaitos duomenys rodo, kad 45 proc. visų Lietuvos gyventojų reguliariai naudojasi internetu. Tačiau kai kurios šalys narės vis dar turi žemus nuolatinių interneto vartotojų skaičiaus ir augimo rodiklius (Bulgarija, Italija, Portugalija ir Rumunija). Pirmaujančios šalys šioje srityje – Danija, Nyderlandai, Islandija ir Norvegija, kuriose beveik visi suaugę gyventojai reguliariai naudojasi internetu.
