Lietuvos kariai atvyko į Žalgirio mūšio kautynių inscenizacijos vietą Griunvaldo lauke
Šešiolika Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių atvyko į Žalgirio mūšio inscenizacijos vietą istoriniame Griunvaldo lauke netoli Lenkijos Olštyneko miesto. Vos atvykę Lietuvos kariai kartu su jungtine riterių komanda, vadovaujama Trakų pilies brolijos „Viduramžių riteriai“, įsikūrė karinėje riterių stovykloje – išskleidė palapines, iškėlė vėliavas su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais, užkūrė didžiulį laužą.
Autentiškos XIV a. aplinkos atšvaitai ir šalies dalyvės atstovų įvairovė palapinių stovyklas pavertė savotiškomis tų šalių ambasadomis. Čia užsukę svečiai susipažins su ano meto priešininkų ar sąjungininkų ginkluote ir ekipuote, bylojančia 1410 –ųjų šalies galybę.
Liepos 10 d. mūšio inscenizacijos vietoje buvo surengti viduramžiški festivaliai, žaidžiamas to laikmečio žaidimas, panašus į nūdienos regbį, tik vietoj kamuolio žaidėjai naudojo malką. Surengta ir viduramžių laikmečio vakaronė – renginyje dalyvavusieji vilkėjo viduramžišką aprangą, naudodami tik viduramžiams būdingus rakandus gamino valgį, o iškeptą kiaušinienę valgė rankomis, užsigerdami šaltu vandeniu.
Liepos 11 d., Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijos repeticijoje. Vėliau riterių stovykloje vyks turnyrai, žaidimai ir pramogos, viduramžių festivalis, amatininkų stovykloje bus surengta mugė, vakare vyks liaudiškos muzikos festivalis ir bendras renginys su ansambliais po atviru dangumi.
Žalgirio mūšio inscenizacijos vyks liepos 12 d. Vidurdienį kariai išžygiuos į karo lauką, kur valandai „Žalgirio mūšyje“ susirems apie 1300 riterių iš Lenkijos ir užsienio riterių brolijų.
Mūšio inscenizacijos metu du XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai, vilkintys tunikas su Gediminaičių stulpais, saugos pagrindinę mūšio vadavietę – karaliaus Jogailos palapinę ir pagrindinę lietuvių pulko vėliavą – viduramžių laikotarpio Vytį. Vėliavos projektą specialiai šiai progai sukūrė Lietuvos herbo autorius Arvydas Stanislavas Každailis. „Žalgirio mūšis taip pat vyko viduramžiais, tad ir vėliavos, kurias nusivežė mūsų kariai į mūšio inscenizaciją, yra viduramžių stiliaus – išilgintos vertikaliai ir su viduramžių Vyčiu, išlaikanti pagrindinius Lietuvos herbo elementus, “ – sakė dailininkas.
Kiti aštuoni Lietuvos kariai saugos ložę, į kurią stebėti riterių turnyro susirinks garbūs Europos šalių asmenys. Mūšio inscenizaciją stebės ir Lietuvos krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, ministerijos sekretorius Artur Plokšto.
Šiais metais sukanka 10 metų, kai Lenkijoje pradėtos paties garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacijos, vykstančios istoriniame Griunvaldo lauke. Inscenizaciją paprastai stebi dešimtys tūkstančių žiūrovų, joje dalyvauja daugiau nei tūkstantis riterių iš visos Europos ir Rusijos. Šiemet Žalgirio kautynėse dalyvaus Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Suomijos ir Vokietijos riteriai.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Dėl šios pergalės nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus. Pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą – ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis. Niekas nebeskubėjo ordino gelbėti, o popiežius nebeskelbė naujų kryžiaus žygių.
