Kristina Urbaitytė: Dėstytojai ir mokslininkai streikuos kaip mokytojai
Birželio 5 dieną Seime atmestas Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo turėjo būti panaikinta terminuotų darbo sutarčių su mokslininkais ir dėstytojais praktika. Tokiems Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos reikalavimams pritarė 45 tūkst. mokslo ir studijų institucijų darbuotojų.
Parašai negelbėjo. Negana to, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas posėdžio metu tvirtino, kad pataisos atmetimui ir senosios tvarkos išlaikymui pritarė ir aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai. Šie paneigė tokius Virginijaus Domarko žodžius.
Bandymas keisti padėtį sužlugdytas
Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Vygintas Gontis sakė, kad klausimas dėl terminuotų ir neterminuotų mokslininkų darbo sutarčių keliamas jau seniai.
Seimo narys Algirdas Sysas pateikė įstatymo pataisą, kuria terminuotos darbo sutartys būtų panaikintos. Be to, pakeitus įstatymą, išnyktų ir teisės kolizija.
„Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nusiteikęs, kad mokslininkai turi dirbti pagal terminuotas darbo sutartis: tokios nuostatos įrašytos ir Mokslo ir studijų įstatyme, ir Aukštojo mokslo įstatyme, nors jos ir prieštarauja Darbo kodeksui. Darbo santykius reguliuojančiame dokumente rašoma, kad darbo sutartis negali būti terminuota, jei ji tęsiasi daugiau nei 5 metus“, – teigė V. Gontis.
Mažos socialinės garantijos
Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad dėstytojų ir mokslininkų padėtis prastesnė už valytojų, nes šios dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, tad turi daug didesnes socialines garantijas nei dėstytojai, dirbantys pagal neterminuotas.
V. Domarkas teigė, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo motyvas buvo finansinis – dėstytojai ir mokslininkai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis negali gauti paskolų. Tačiau pakviesti Lietuvos bankų asociacijos nariai patvirtino, kad paskolų išdavimas nepriklauso nuo darbo sutarties tipo.
V. Gontis teigė, kad atleidžiant žmogų, dirbusį pagal terminuotą darbo sutartį pašalpos žymai mažesnės nei tą, kuris dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį. „Įstatymas pastato mokslininkus į nepatogią padėtį. Jų pašalpos daug mažesnės nei kitų darbuotojų. Tai nekorektiška“, – tikino V. Gontis.
V. Domarkas teigė, kad naujame Mokslo ir studijų įstatyme padėtis šiek tiek keičiasi ir problemos nebelieka: po dviejų kadencijų terminuota darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi. Esą per dvi kadencijas paaiškėja, ar mokslo darbuotojas yra vertas likti mokslo institute, universitete. „Ir studentai, ir dėstytojai, profesinių sąjungų atstovai, pritarė nuomonei, kad terminuotos darbo sutartys skatina dėstytojus konkuruoti, labiau stengtis. Siekdami neterminuotų darbo sutarčių jie stengiasi labiau, o tai teigiamai veikia studijų, mokslo kokybę“, – aiškino V. Domarkas.
Profesinės sąjungos (ne)pritarė
Dėstydamas naujojo projekto atmetimo priežastis V. Domarkas darkart patikino, kad tam pritarė kai kurios aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė teigė, kad nė viena Lietuvos profesinė sąjunga tam nepritaria.
„Bernardinai.lt“ V. Domarko paklausė, kuri profesinės sąjunga pritarė terminuotų sutarčių praktikai, tačiau V. Domarkas negalėjo to atsakyti, sakė Švietimo, mokslo ir kultūros biuro darbuotojai patikslins.
Jų dokumentuose įrašyta, kad projekto atmetimą palaikė Lietuvos kūno kultūros akademijos profesinės sąjungos pirmininkas Aurelijus Kazys Zuoza.
Tačiau A. K. Zuoza neigė pritaręs projekto atmetimui ir terminuotų sutarčių praktikai. „Niekada tam nepritariau ir nepritarsiu. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biure jums melavo – nė vienas mokslininkas ar dėstytojas tam pritarti negalėtų. Galbūt jie ištraukė šią frazę iš konteksto ir pritaikė savo reikmėms“, – „Bernardinai.lt“ tikino A. K. Zuoza.
Bus streikų
Dėstytojų akcijos ir mitingai jau vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune. Jie paruošė ir rezoliuciją, kuri šiuo metu redaguojama ir netrukus bus paskelbta. Joje pranešama, kad rugsėjo pirmąją turėtų prasidėti streikai.
Anot A. Lapinskienės, Lietuvoje esanti tvarka neatitinka Europos mokslininkų chartijos. „Reikia visiems parodyti, kad mūsų šalis nesilaiko chartijos nurodymų. Jei niekas nesikeis, kreipsimės į Europos žmogaus teisių teismą ir kelsime bylą Lietuvai“.
Valdžios motyvai neaiškūs
Kaip sakė A. Lapinskienė, tokios praktikos nėra niekur – jokia užsienio šalis su mokslo darbuotojais nesudaro terminuotų darbo sutarčių. V. Domarkas sakė priešingai, tik konkrečiai įvardyti valstybių negalėjo.
V. Gontis sakė, kad patys svarbiausi sprendimai atsiranda uždarame žmonių rate, nieko aplink neinformuojant: „Mokslo ir studijų įstatymas buvo rengiamas pasislėpus, be mokslo ir studijų institucijų. Stengtasi ignoruoti nepritariančias nuomones. Netgi šiuo atveju – kai nuomonė aiškiai išreikšta, kai pateikta tiek daug parašų, surandama būdų kaip apeiti reikalavimus“.
Pasak V. Gončio, kai kurios aukštosios mokyklos iš tiesų galėjo paspausti įstatymų leidėjus: „Gali būti, kad dalis save gerais mokslininkais laikančių profesorių mažindami dirbančių skaičių bando sau kaip daug nusipelniusiems ir vertiems mokėti aukštesnius atlyginimus – bando išsilaikyti kitų sąskaita“.
„Paviršutiniškai sprendžiant, naujai iškilusi Seimo narių karta dar nieko neprivatizavo. O mokslas kone vienintelė neprivatizuota sritis. Mokslininkai yra neagresyvūs žmonės. Jie galvoja, kad „ir kiti žmonės turi suprasti“, tačiau taip nėra“, – tokias prielaidas išdėstė A. Lapinskienė.
