Krištijanas Ronaldas: biografija be faktų ir įvarčių
2008 06 25 | Eglė LIPSKIENĖ | paneveziobalsas.lt
Jis jaunas, turtingas, pripažintas geriausiu Anglijos futbolininku ir gražiausiu iš visų, žaidžiančių šių metų Europos čempionate. Pasaulis jau prie jo kojų, o savaitės uždarbis „Manchester United‘ klube pašoko iki 120 tūkst. svarų sterlingų pasirašius naują penkerių metų kontraktą.
Tačiau jo mama Marija Doloresa duš Santuš Aveiru nieko neslėpdama gali papasakoti, kiek kančių pasislėpęs už žėrinčios šypsenos kaukės ištvėrė jos sūnus matydamas, kaip jo tėvas pamažu miršta nuo alkoholizmo, o tikras brolis beviltiškai kovoja su priklausomybe nuo narkotikų.
„Krištijanas savo akimis matė, ką žmogui gali padaryti alkoholis ir narkotikai. Jis padarė teisingas išvadas ir iš dalies todėl pasiekė tokių nuostabių rezultatų, – sako Doloresa. – Tai, kas nutiko mūsų šeimai, paaiškina, kodėl Krištijanas visiškai neturi ydingų potraukių. Jis nerūko ir negeria. Vienintelė jo aistra – futbolas.“
Doloresa pasakoja, kaip Krištijanas apmokėjo savo 32-ejų metų brolio Hjugo gydymą Lisabonos klinikoje. Deja, jo tėvui Dinisui jokie pinigai padėti nebegalėjo.
„Potraukis alkoholiui nuvarė Dinisą į kapus. Ronaldas buvo sugniuždytas. Jis vis siūlė pinigų gydymui, bet Dinisas kuo toliau, tuo daugiau gėrė. O jam tebuvo 52-eji, kai mirė. Krištijanas su tėvu buvo labai artimi. Jis būtų labai norėjęs, kad tėtis būtų išgyvenęs ir pamatęs, kokių rezultatų pasiekė sūnus“, – sako Doloresa.
Žoė Dinisas Aveiru, buvęs miesto tarybos skiriamas sodininkas, mirė 2005 metų rugsėjo 7 dieną dėl inkstų ligos – kaip tik išvakarėse Pasaulio čempionato kvalifikacinių rungtynių tarp Portugalijos ir Rusijos. Maskvoje Krištijanas rado savyje jėgų ir valios išeiti į aikštelę.
Doloresa sako, jog sūnus su tėvu buvo neišskiriami iki to momento, kai daug žadantis jaunas futbolininkas Krištijanas, kuriam tuomet buvo vienuolika metų, paliko gimtuosius namus Funšale – Portugalijos Madeiros salos Atlanto vandenyne sostinėje – ir išvyko į Lisaboną, kad savo, kaip sportininko, karjerą pradėtų „Sportinge“.
Per krikštą berniukas gavo Krištijano Ronaldo duš Santuso Aveiros vardą – buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano garbei. Būtent šį žmogų Krištijano tėvas labai gerbė. Vėliau Dinisas buvo atsakingas už Funšalės klubo „Andorinja“ aprūpinimą – jame jo sūnus žaidė nuo šešerių iki devynerių metų. Krištijanas kadaise buvo sakęs, kad tėvo mirtis tapo didžiausiu sukrėtimu jo gyvenime, bet kad ji savo ruožtu paskatino jį siekti naujų aukštumų. „Žinoma, tėvo mirtis paveikė visą mano gyvenimą. Aš žinojau, kad skausmas atslūgs ir kad svarbiausia – neištežti, dirbti toliau.“
Krištijanui buvo vos keturiolika, jis gyveno toli nuo namų, Lisabonoje., ir uždirbdavo tik 170 svarų sterlingų per mėnesį – tiek kainavo jo žaidimas „Sprotingo“ klube, – kai Doloresa suvokė, jog jo broliui Hjugui būtina pagalba, jei jis nenori tapti galutinai priklausomas nuo narkotikų.
„Užmokėjau už Hjugo gydymo kursą specializuotoje klinikoje, – sako Doloresa. – Tada dirbau valytoja ir gaudavau vos 400 svarų per mėnesį, taigi teko imti paskolą.“
Tačiau Hjugas nesugebėjo sutramdyti priklausomybės ir po dvejų metų jam vėl prireikė gydymo.
„Krištijanui tuomet buvo šešiolika, – tęsia atsiminimus Doloresa, – jis jau uždirbdavo daugiau ir mokėdavo už brolio gydymą. Žinoma, jo pinigai ir padėjo išgelbėti Hjugą. Viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau, jei Krištijanas nebūtų tapęs futbolininku.“
Dabar Hjugas jau galutinai baigęs su narkotikais – jis net atsisakė dailininko dekoratoriaus darbo ir padeda broliui tvarkyti profesinius reikalus: dalį laiko leidžia Mančesteryje, dalį – Madeiroje.
Vienas šeimos draugas kartą pasakė: „Krištijanas buvo liudininkas to, kaip nusigėrė jo tėvas, ir niekada neprisilietė prie alkoholio. Jo talentas dydžiu palyginamas tik su Maradonos ir Džordžo Besto talentu, bet būtent todėl jis ir nesiruošia eiti jų keliu. Krištijanas gyvenime myli tik du dalykus – futbolą ir savo šeimą.“ Ir prideda: „Dinisas buvo aukštas gražus vyras, kai Krištijanas buvo dar vaikas, bet būtumėte pamatę, ką su juo padarė alkoholis – jis tirpo akyse. Per tėvo laidotuves Krištijanas be paliovos verkė. Viskas, ką teko ištverti tai šeimai, labai suartino juos. Krištijanas dėl savo giminaičių pasirengęs viskam, kad tik jiems nieko nestigtų.“
Tas prabangus gyvenimas, kuriame dabar skendi pasaulinio futbolo žvaigždė Krištijanas Ronaldas, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo to, kaip jis gyveno mažame namelyje su vaizdu į Atlanto vandenyną Santa Antonijaus rajone. Šeima paliko tą lūšnelę prieš penkerius metus ir persikėlė į nuosavą namą, Krištijano nupirktą prestižiniame Livramento rajone Madeiros priemiestyje. Dabar senojo namelio svetainė užversta šiukšlėmis ir senais baldais, o čiužiniai, ant kurių jis su Hjugo kadaise miegojo, pūva mažulyčiame miegamajame.
Mama Doloresa dirbo ir virėja, ir valytoja – vien tam, kad išmaitintų keturis savo vaikus, du sūnus ir dvi dukteris: Elmą, kuriai dabar 33-eji, bei Katią – dabar 29-erių.
Prisimindama senąjį namą, kuriame gyveno jų šeima, Doloresa sako: „Jis labai skiriasi nuo to namo, kuriame gyvename dabar, bet ten aš praleidau 24-erius savo gyvenimo metus. Praėjusį mėnesį buvau Mančesteryje, kai man paskambino buvęs kaimynas ir pasakė, kad kažkas pavogė ano namelio duris bei langus. Tas manas man labai brangus, todėl man labai liūdna, kad jis tarsi koks našlaitis be priežiūros paliktas.“
Dabar Doloresa gyvena savo malonumui – kursuoja tarp Krištijano namo Češyro grafystėje ir Madeiros. Ji rengiasi persikelti į naujus namus prie oro uosto – juos jai pastatė Ronaldas. Doloresa nebe ta moteris, kuri žvelgė iš senų nuotraukų – ji tapo ryšikia blondine, nešiojančia „Prada“ akinius ir priderintos spalvos Kalvino Kleino auskarus bei laikrodį. Ji mokosi vairuoti ir tikisi, kad Krištijanas jai avansu prieš gimtadienį padovanos BMW atverčiamu stogu. Krištijano sesuo Katia – dainininkė, žinoma kaip Ronalda. Daugiausia ji gyvena prabangiuose apartamentuose Lisabonoje. Elma turi madingą parduotuvėlę Funšalėje, pavadintą CR7 – pagal Krištijano Ronaldo inicialus ir jo numerį ant sportinukų, kuriais jis vilki žaisdamas „Manchester United“.
Santa Antonijaus rajone, kuriame gyveno šeima, iki šio visi džiaugiasi susitikę buvusius kaimynus. Krištijanas kartu su senais draugais bare „Falkau“ palošia pulą. Baro savininkė Patrisija Souza gauna fanatų laiškų iš viso pasaulio, net iš Indonezijos, ant kurių vietoj adreso paprasčiausiai užrašyta: „Krištijanui Ronaldui, Madeira“. Visus juos Patrisija perduoda Ronaldo mamai.
Ronaldo sėkmė tapo naujos Madeiros eros pradžia. Saliečiai futbolininko firminį kamuolio varymą vadina „O Balinho Madeirense“ – taip vadinamas ir nacionalinis salos šokis. „Manchester United“ sportinukai su Ronaldo parašu puošia baro sienas.
Mama Doloresa su sūnumi svarsto galimybę finansuoti saloje senelių namų ir vaikų darželio statybas.
Rui Santušas, prezidentas „Andorinjos“ klubo, pirmosios komandos, už kurią žaidė Ronaldas, sako: „Mes labai didžiuojamės, kad toks didus futbolininkas pradėjo karjerą Madeiroje. Aš žinojau, kad iš jo kas nors išeis, bet nė įsivaizduoti negalėjau, jog tas talentingas berniūkštis pasieks tokių aukštumų.“
Krištijano krikštatėvis 53-ejų Fernau Souza prideda: „Viena, kas jį domino vaikystėje, – tai futbolas. Jis taip pasinerdavo į žaidimą, kad pamiršdavo pavalgyti, o iš miegamojo per langą pabėgdavo į gatvę pagainioti kamuolio užuot daręs namų darbus.“
„Kai jis pirmą kartą išvyko iš namų į Lisaboną – jam tada buvo 11 metų, – labai liūdėjo. Berniūkščiai tyčiodavosi iš jo akcento, ir porą kartų jis buvo griežtai atsisakęs grįžti į klubą, – pasakoja mama Doloresa, – bet aš jam visada sakydavau, kad jo ateitis – už salos ribų ir kad jis tiesiog privalo grįžti.“
Dabar kaip motinos pranašystės aidas skamba sero Alekso Fergiusono, „Manchester United“ boso, žodžiai: „Mes visiškai atsakingai galime pareikšti, kad Krištijanas šiuo momentu yra geriausias žaidėjas pasaulyje.“
