Keliautojų žiemą tyko didesni pavojai
2008 06 25 | Neringa KAMAITĖ | paneveziobalsas.lt
Prasidėjus slidinėjimo sezonui, kai daugelis iš spintų traukia slidinėjimo kostiumus ir tepa slides, retas pirmiau pagalvoja apie savo saugumą, o tik po to - apie atostogų kalnuose malonumus. Tačiau susiruošusiems vykti svetur apsauga nuo netikėtų nemalonumų dabar yra itin aktuali, nes šaltuoju metų laiku keliautojai nukenčia dvigubai dažniau nei vasarą. Be to, ir nuostoliai būna gerokai skaudesni.
„Kaip rodo kasmetė statistika, net apie 70 procentų visų keliaujančių svetur žiemą patiria traumų - susimuša, susilaužo ar išsinarina galūnes, - sako „Lietuvos draudimo“ Privačios rizikos skyriaus vadovas Vaidotas Krencius. - Net kas aštuntas žiemos sporto aistruolis susižaloja dar rimčiau. Vasarą didžioji dalis keliautojų kenčia nuo ligų - apsinuodija ar peršąla...“
Žiemą traumos - sunkesnės, tad ir išlaidos didesnės. Pasak V.Krenciaus, Austrijos Alpėse koją susilaužiusį turistą tenka ne tik nuo kalno gabenti pas vietos gydytojus, sumokėti už jų paslaugas, vaistus, kitas medicinos ir papildomai užsienyje praleisto laiko išlaidas, bet ir pasirūpinti kelione atgal į Lietuvą. Tokiais atvejais draudikų atlyginama žala žiemą - 2 tūkstančiai litų - padidėja keletą ar net keliolika kartų.
Anot eksperto, pernai didžiausia tokiomis aplinkybėmis išmokėta išmoka buvo 11 tūkstančių litų. Slidininkas, patyręs nelaimę Austrijoje, buvo gydytas ir pargabentas į Lietuvą, o visas tam skirtas išlaidas visiškai kompensavo draudimas.
„Nemažai problemų šiuo atveju išsprendė ne pinigai, o mūsų tarptautinės sutartys, - pabrėžia V.Krencius. - Pavyzdžiui, specialiai dėl gulinčio ligonio lėktuvo salone išmontuota dalis kėdžių, pasirūpinta, kad registruotis skrydžiui jam nereikėtų bendroje eilėje, kad lydintis medikas atvyktų iš Europos, kad nekiltų problemų persėdimo oro uoste, kad Vilniuje pasitiktų reanimobilis.“
Lietuvos turizmo asociacijos duomenimis, poilsiaujančių lietuvių nuolat daugėja: per šių metų devynis mėnesius jis padidėjo beveik 10 procentų palyginti su pernai metais tuo pačiu laiku. Naujos kelionių agentūros, užsakomieji reisai, sumažėjusios kelionių kainos lietuvius vis dažniau skatina rinktis poilsį užsienyje ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.
Asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė sako, kad lietuviai poilsiui dažniausiai renkasi Italiją, Austriją ir Slovakiją. Tai šalys, patrauklios ne tik žiemos pramogomis, bet ir optimaliu aptarnavimo paslaugų kokybės bei kainos santykiu. Be to, slidinėjimas tampa savotiška mada.
„Jauni aktyvūs žmonės greitai apsikrečia šiuo madingu įpročiu. Dažnai jie slidinėti vyksta net po keletą kartų sezono metu ir dar draugus pasikviečia“, - teigia D.Mažeikaitė.
V.Krencius teigia, kad šiais metais, dar neprasidėjus aktyviam slidinėjimo sezonui, jų bendrovėje jau užregistruota beveik 60 pranešimų apie draudiminius įvykius. „Daugiausiai jų gauta metų pradžioje, sausio-kovo mėnesiais, tačiau remiantis kelių metų patirtimi galima prognozuoti, jog iki metų pabaigos šis skaičius padidės ir viršys pernykštį žalų skaičių“, - sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
PATARIAMA PASIRŪPINTI DRAUDIMU
Žiemos pramogų aistruoliams, norintiems išvengti skaudžių nemalonumų, be abejonės, geriausias patarimas būtų būti atsargiais ir apdairiais. Tačiau vien to dažnai nepakanka. Todėl, kad atostogų neapkartintų nelaimė, į savo kelionės krepšį, be slidinėjimo kostiumo ir dokumentų, patariama įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę bei kelionių draudimo polisą.
Susiruošusieji į Europos Sąjungos valstybes, taip pat Norvegiją, Islandiją, Šveicariją, Lichtenšteiną Europos sveikatos draudimo kortelę gali įsigyti teritorinėse ligonių kasose. Tai dokumentas, patvirtinantis teisę į būtinąją medicinos pagalbą šiose šalyse. Tokios pagalbos išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos pateikiama informacija, šios kortelės turėtojams nebus kompensuotos transportavimo išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ūmios ligos užsienyje apdraustajam tektų vykti namo, paciento priemokos ir tos paslaugos, kurias suteikė privačios medicinos įstaigos, nepriklausančios šalies valstybinei sveikatos sistemai. Be to, Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę nemokamai gauti tik būtinąją pagalbą, bet ne konsultacijas ar planinį gydymą.
Ko nekompensuoja Europos sveikatos draudimo kortelė, kompensuoja kelionių draudimas. V.Krenciaus teigimu, itin patogu yra tai, kad keliautojai gali susidaryti kompleksinį draudimą pagal savo poreikius ir rinktis ne tik medicininių išlaidų, repatriacijos ir nelaimingų atsitikimų draudimus, bet apsidrausti ir nuo bagažo praradimo, kelionės nutrūkimo ar neplanuotų išlaidų kelionėje.
„Beje, apsidrausti kelionių draudimu galima net neišėjus iš namų ar biuro - internetu. Ir tai padaryti galima vos per keliolika minučių“, - pataria „Lietuvos draudimo“ atstovas.
PATARIMAI BESIRUOŠIANTIEMS KELIAUTI
• Jei keliaujate į ES valstybę, taip pat Norvegiją, Islandiją, Šveicariją, Lichtenšteiną, įsigykite Europos sveikatos draudimo kortelę nemokamai būtinajai medicinos pagalbai gauti.
• Europos sveikatos draudimo kortelę keliaudami turėkite su savimi - ant jos yra nurodytas tos šalies medicininės pagalbos numeris.
• Pasirūpinkite kelionių draudimu, kad nelaimės atveju jums būtų kompensuotos medicininės, nelaimingų atsitikimų, bagažo praradimo, kelionės nutrūkimo ir kitos išlaidos.
• Jei susiruošėte į egzotišką šalį, pasidomėkite skiepais ir būtinai pasiskiepykite. Galimų ligų įvairiose šalyse sąrašą rasite Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos tinklalapyje www.vvspt.lt.
• Norėdami sutaupyti laiko, apsidrausti galite internetu adresu www.ld.lt.
• Į kelionę vežkitės ne vieną mokamąją kortelę - be pagrindinės, įsigykite ir papildomą. Tokiu atveju, praradę pagrindinę kortelę ir ją užblokavę, vis tiek galėsite naudotis savo pinigais.
• Mokamąsias korteles laikykite skirtingose vietose.
• Užsirašykite ar išsisaugokite mobiliajame telefone banko klientų aptarnavimo centro numerį - praradę kortelę, galėsite nedelsdami pranešti apie tai bankui ir ją blokuoti.
• Informuokite savo šeimą ir artimuosius apie jūsų kelionės maršrutą.
• Susižinokite Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą ir kontaktinius telefonus šalyje, į kurią ketinate keliauti.
