Gyvenimas Dominikoje slenka lėtai ir be rūpesčių
2008 06 25 | Virginija SIPAVIČIENĖ | paneveziobalsas.lt
Karibų jūroje Mažuosiuose Antiluose esanti antroji pagal dydį Dominikos atogrąžų klimato sala garsėja ne tik tuo, jog ieškodamas Amerikos ten išsilaipino Kristupas Kolumbas, bet ir balto smėlio paplūdimiais, smaragdiniu Atlanto vandeniu, aukštais kalnais, kaskadiniais kriokliais ir nuostabiais saulėlydžiais. Būtent šiame rojaus kampelyje daugiau kaip savaitę poilsiavo, adrenalino ir naujų įspūdžių sėmėsi dainininkė Aiste Pilvelytė.
Į šią kelionę Aistė Pilvelytė išvyko iš anksto neplanavusi. Kaip pati pasakoja, viskuo pasirūpino jos draugai. „Man beliko tik pasiimti gerą nuotaiką“, – šypsosi.
„Nors skridome lėktuvu su persėdimais Mančesteryje, kelionė visai neprailgo, – tikina Aistė. – Geroje kompanijoje laikas prabėgo nepastebimai.“ Atskridusius poilsiautojus pasitiko karštis. Nors Lietuvos ir Dominikos Respublikos laikas skiriasi 6 valandomis, didelio diskomforto lietuviai nepajuto.
Atogrąžų saloje Aiste su draugais išsinuomojo didžiulę vilą, esančią bene pačioje aukščiausioje vietovėje – iš jos puikiausiai matėsi beveik visa sala.
Nors, kaip sako dainininkė, į Dominiką jie vyko pailsėti, vis dėlto neatsispyrė smalsumui ir, išsinuomoję džipus, apvažiavo visą salą. Kelių, o tuo labiau kažko panašaus į greitkelius ten, anot Aistės, nėra – yra vienintelis kelias, jungiantis pietinę ir šiaurinę pakrantes. O ir tas nė iš tolo neprilygsta net vietinės reikšmės Lietuvos keliui – visas duobėtas.
Be to, vairavimas Dominikoje irgi labai skiriasi nuo lietuviams įprasto: kaip pasakoja A.Pilvelyte, saloje nepaisoma jokių kelio ženklų, o pirmenybę vairuotojai išsikovoja kuo garsiau signalizuodami.
ADRENALINO PAKAKO
Dainininkei ypač daug įspūdžių sukėlė Dominikos perlais vadinami net 27 kriokliai. Prie jų važiavo visa grupė.
„Turėjome apsirengti specialiais drabužiais ir atidžiai klausyti gido nurodymų, – pasakoja Aistė. – Pirmiausia lipome į krioklius – nedaug kas iš mūsų grupės juos įveikė. Kadangi esu pasportavusi, tai į penkis sugebėjau įlipti! Užsikabaroti uolomis padėjo gidas – lipti prieš srovę gana sunku... O paskui jau šokome į vandenį. Keletą draugų nunešė srovė!“
Aistės manymu, šioje iškyloje adrenalino pakako. „Nušokus širdis taip daužėsi, kad tik po kokių dešimties minučių galėjau normaliai kalbėti! Ne kiekvienas ištvėrė tokį lipimą – net ir man buvo kilęs noras nebelipti...“ – prisipažino ir pridūrė, kad tik vienam jų grupėje buvusiam vyriškiui pavyko įveikti visus dvidešimt septynis krioklius.
PAPLŪDIMIAI – NUOSTABŪS
Dominikoje Aistei Pilvelytei labai patiko ne tik nuostabi gamta, bet ir visiškai balto smėlio paplūdimiai. Tiesa, poilsiautojai iš Lietuvos tikėjosi juose praleisti daugiau laiko, tačiau sutrukdė lietingos dienos.
„Gaila... – neslepia Aistė. – Orai mūsų nelepino. Kokias 4 – 5 dienas lijo, tad teko sėdėti viloje iš jos nė nosies neiškišant. O taip norėjosi kuo daugiau visko pamatyti!“
Vis dėlto poilsį prie Atlanto vandenyno dainininkė prisimena kaip smaragdinių purslų gaivą, pustuščius paplūdimius ir fantastiškas kartais net dviejų delnų dydžio kriaukles, kurių galima rasti šio „Sekmadienio rojaus“ („dominika“ lotyniškai reiškia „sekmadienis“ – aut. pastaba) apleistuose paplūdimiuose.
Kadangi Dominikos sala vulkaninės kilmės, paplūdimių joje nėra labai daug. Patys gražiausi driekiasi pietuose, bet ir poilsio kainos ten didžiausios. Šiaurinėje salos dalyje paplūdimių smėlis auksinės spalvos ir kainos gerokai mažesnės, o pailsėti galima taip pat puikiai.
SKURDŽIAI, BET LAIMINGI
Labiausiai poilsiautojus iš Lietuvos Dominikoje stebino kontrastai: puiki gamta ir skurdi aplinka.Tačiau, anot A.Pilvelytės, keisčiausia, kad varganose lūšnose gyvenantys vietiniai gyventojai visai neatrodo nelaimingi – jie nuolat šypsosi. „Atrodė, jų nejaudina menkas būstas, skurdas, drabužiai ir valgis, – pasakoja Aistė. – Jie tarsi nesuka sau galvos dėl nieko ir gyvena vadovaudamiesi principu, kad viską dar bus galima padaryti „manana“ – t.y. „rytoj“. Geria atsipalaidavę romą ir sau skiria labai daug laiko. Galbūt tas jų nenoras skubėti, mums atrodantis kaip nerūpestingumas, slepia kažką daugiau – per ištisus amžius susiklosčiusias tradicijas?“
Šalia gražios salos gamtos ir išpuoselėtų viešbučių bei paplūdimių, parduotuvių visur, Aistės pasakojimu, pilna valkataujančių šunų: sulysusių, perkarusių, žaizdotų. Dainininkei taip pagailo žiūrėti į juos, kaulijančius iš turistų maisto ir žvelgiančių gailiomis akimis, kad grįžusi namo sakė surengsianti labdaros koncertą ir visus surinktus pinigus skirsianti gyvūnų prieglaudoms.
SUSIŽAVĖJO KAVA
Nors ir neskubantys, tačiau gyvybingi, energingi, aistringi Dominikos gyventojai, kurių temperamentą geriausiai atskleidžia pašėlusio ritmo šokiai, pluša didžiulėse kakavos, kavos, cukranendrių plantacijose.
Dominikos Respublika lig šiol didžiuojasi kvapniais cigarais, švelnaus skonio romu ir stipria kava, kurios aromatas ilgam išlieka atostogų prisiminimuose. Aistė Pilvelytė irgi liko sužavėta vietinės kavos aromato – netgi jos prisipirko ir parvežė lauktuvių draugams.
Dominikos ekonomikoje dominuoja bananai, kiti žemės ūkio produktai – žemės ūkio sektoriuje dirba beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Bet bananų derlius itin priklauso nuo oro sąlygų, o jo nešamas pelnas – nuo pasaulinėje rinkoje vyraujančių kainų, Dominika išplėtė žemės ūkio sektorių kava, pačiule, alavijais, gėlėmis bei egzotiniais vaisiais, tokiais kaip mangai, guajavos, papajos.
Nors tokiame rojaus kampelyje gausu įvairiausių vaisių, tradicinis dominikiečių maistas ne visiems priimtinas. Aistė sakė ragavusi egzotiškų patiekalų aukštai kalnuose esančiame restorane. Labiausiai dainininkę nustebino, kad buvo valgoma rankomis nuo paprasto lapo – anot Aistės, tai irgi prisilietimas prie visiškai kitos kultūros.
