Ginčai dėl niekų ar pasaulio pabaiga?
2008 06 29 | Eglė LIPSKIENĖ | paneveziobalsas.lt
Mama ir senelė, ne uošvė, o mamos mama. Problemos ir ginčai su tokiais artimais žmonėmis kyla dažniau, nei norėtųsi. O dėl ko?
PENKIOLIKTAS ŠOKOLADUKAS
Dukra. „Atvedu pas ją vaiką, kad ji su juo pabendrautų, o ne maitintų viskuo, kas po ranka papuola. Nejau nesupranta, kad mažylį beria nuo tų šokoladukų.“
Mama. „Vargu ar vaikas nukentės nuo to, kad duosiu jam kokį kivį. Atvirkščiai – gaus papildomą dozę vitamino C. Pati, matyt, nesijaudina, kai įgrūda burnon čiulpinuką, kad patylėtų ir leistų su drauge papliurpti.“
***
Vaiko dieta turi rūpintis tas, kuris su juo praleidžia daugiausia laiko. Visi kiti privalo klausyti, kas pasakyta dėl vaiko maitinimo. Kalambūras, bet vaikui galima duoti tik tai, ką jam galima duoti.
Ir dar. Jokiu būdu neslėpkite, kad ką nors davėte mažyliui. Juk nežinodama, jog jis šiandien jau valgė mandarinų, mama nupirks jam apelsiną, o nuo citrusinių vaisių perdozavimo gali kilti rimta alergija.
NEREIKALINGI PATARIMAI
Dukra. „Nebeįmanoma – ji visur lenda su savo patarimais. Aš jau suaugusi ir turiu teisę pati priimti sprendimus. Jei tikrai reikės, patarimo paprašysiu.“
Mama. „Nejau mes taip auklėjome vaikus – jie viską daro ne kaip žmonės ir vėliau patys tuo įsitikina. O jei iš karto klausytų mūsų patarimų, nekiltų jokių problemų.“
***
Vyresnioji karta turi daugiau gyvenimo patirties, kaip išvengti nemalonių situacijų. Dažnai tėvai gali duoti labai vertingą patarimą. Tačiau mielos močiutės turėtų pripažinti, kad tos patirties nebūtų įgavusios, jei joms jų mamos būtų vadovavusios iki gilios senatvės ir traukusios iš bet kokios nemalonios padėties. Juk iš savo klaidų mokomasi.
Išties dažnai taip ir norisi surikti – juk sakiau tau, ar ne? Susilaikykite arba pasakykite tai draugei. Leiskite dukrai veikti pačiai, ir tada ji nepriekaištaus jums, kad paklausė jūsų patarimo ir viską sugadino.
Dukroms reikėtų sutikti, kad tie patarimai, kuriuos jos linkusios ginčyti, dažnau būna absoliučiai teisingi ir kad jos sutaupytų daugybę jėgų, jei jų laiku paklausytų. Ir dar – niekada nereikia pamiršti, kad dukros ir pačios taps mamomis.
MOČIUTĖ, KENKĖJA, AUKLĖ...
Dukra. „Aš jai mažylį palieku kiekvieną dieną, patikiu jai jo lavinimą, o grįžusi iš darbo randu išpaikintą pabaisą, įsitikinusį, kad jam privalo viskas būti leidžiama.‘
Močiutė. „Na ir kas čia tokio – močiutės privalo vaikaičius lepinti, o ji tegul ačiū pasako, jog aš jai ir auklė, ir guvernantė, mokanti bent vieną užsienio kalbą.“
***
Tikra tiesa – dukrai pirmiausia reikėtų padėkoti ir tik tada pabandyti be skandalo susitarti dėl vaiko elgesio koregavimo. Vargu ar močiutė prieštaraus, jei vietoj pretenzijų išgirs prašymą uždrausti vaikaičiui daužyti indus ir visą dieną žaisti kompiuteriu. Tereikia paaiškinti, jog pirmieji veiksmai labai kenkia jūsų šeimos biudžetui, o antroji veikla – mažylio sveikatai ir regėjimui.
TEISĖJAS ŠEIMOS BYLOJE
Dukra. „Ji visą laiką gina mano vyrą, patarinėja nesiskirti. Net jei noriu išgirsti apie jį ką nors bloga, ji vietoj to patarinėja man valdytis. O mano draugių mamos tokiais atvejais visada stoja už dukras ir ragina skirtis, pažada visokeriopai padėti.“
Mama. „Jos vyras nepakenčiamas, jai labai nepasisekė. Jei tik ji žinotų, kiek man kainuoja jėgų viso to neišrėžti jai į akis.“
***
Tokiems žmonėms galima tik pavydėti. Pasigėrėti mama ir patarti jai elgtis taip ir toliau. Nieko nėra blogiau, kaip lįsti į kitos šeimos konfliktus, net jei ta šeima dukros. Bet mamai reikia įsisamoninti: požiūris, jog vyras privalo būti, nesvarbu koks, kad tik kelnės namuose būtų, irgi ne geriausia išeitis.
Dukrai šiuo atveju reikėtų sąžiningai atsakyti pačiai sau, kuris požiūris, mamos ar draugės mamos, jai labiau patinka. Regis, pasirinkti ji turėtų mamos pusę. Susipykti su vyru niekada nevėlu, o kad mama nepila alyvos į šeimos barnio ugnį, šaunuolė. Ir niekada nesistenkite įtraukti vyro į savo ir mamos barnius. Nerodykite neigiamų savo emocijų, likite neutrali, net jei vyras ar mama stengiasi išprovokuoti problemą spręsti kartu.
BUTO PROBLEMA
Dukra. „Nejaugi aš vos per dvejus matus taip pasikeičiau, kad tik ir svajoju, kaip greičiau nuo mamos pabėgti. O gal kaltas mano vyras – juk iki tol, kai susituokėme ir jis ėmė gyventi pas mus, jokių problemų su mama nekildavo.“
Mama. „Ketina nuomotis butą. O kam tokius pinigus vėjais mėtyti – kad mane su vaikaičiu išskirtų, ne kitaip. O tarp kitko, aš jiems – ir auklė, ir namų šeimininkė.“
***
Mielosios močiutės, kai tik atsiras galimybė gyventi atskirai, nedelskite ja pasinaudoti. Vienu mostu išgelbėsite ir savo dukros šeimą, ir turėsite savo asmeninį gyvenimą.
Būna, kad dukros nenori išsikelti – joms patogu, nes visad yra kam palikti vaiką, kam pagaminti pietus vyrui ir kam suversti bėdas dėl neišauklėto vaiko ar vyro blogos nuotaikos dėl neskanios sriubos. Vėliau prie tų priežasčių prisideda nenoras palikti didelio suremontuoto buto.
Tokioms dukroms norėtųsi pasakyti tik viena: turėkite sąžinės. Jūsų mama – ne namų šeimininkė ir ne jūsų šeimos židinio saugotoja. Ji jus užaugino ir nebeturi jums jokių pareigų. Kai išsikelsite, mama ir toliau jums padės, ir darys tai su didžiausiu malonumu.
IR VIS DĖLTO…
Dukra. „Aš ją myliu labiausiai pasaulyje, juk ji mano mama.“
Mama. „Aš viską dėl jos padaryčiau. O išgirdusi nors vieną gerą žodį kalnus nuversčiau.“
***
Negailėkite vienos kitoms gerų žodžių.
