Emigracijos tempai lėtėja
Statistikos departamentas, remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir emigracijos tyrimo rezultatais, įvertino 2007 m. emigravusių Lietuvos gyventojų skaičių.
2007 m. iš Lietuvos į užsienio valstybes gyventi nuolat arba ilgiau negu šešiems mėnesiams išvyko 26,5 tūkst. žmonių, tai 1,3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau negu prieš metus. Daugiausia – 48,1 tūkst. – gyventojų emigravo 2005 m. Per 2006 m. iš Lietuvos išvyko 27,8 tūkst. žmonių, tai beveik du kartus (42,2 proc.) mažiau nei 2005 m.
Praėjusiais metais daugiau kaip pusė (13,8 tūkst., arba 52,1 proc. visų išvykusiųjų) gyventojų deklaravo išvykimą, o 12,7 tūkst. – nedeklaravo. Nuo 2001 m. emigravo apie 182,5 tūkst. šalies gyventojų, o pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis imigravo – 43,2 tūkst. Neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp emigracijos ir imigracijos srautų) sudarė 139,2 tūkst. gyventojų.
Patraukliausios išlieka Europos Sąjungos valstybės narės. Pernai, kaip ir 2006 m., apie du trečdaliai emigrantų išvyko į Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (33 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (16 proc.), Vokietiją (8 proc.), Ispaniją (4 proc.), Daniją (3 proc.). Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstybes (11 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (5 proc.).
Daugiausia dėl emigracijos prarandama 25–29 metų amžiaus gyventojų. 2007 m. jie sudarė apie 18 procentų visų emigrantų, 20–24 ir 30–34 metų amžiaus gyventojai – po 13 procentų, 2006 m. atitinkamai – 20, 15 ir 12 procentų. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai 2007 ir 2006 m. sudarė tik apie 4 procentus visų emigrantų.
Mažiau išvyksta 0–14 metų amžiaus vaikų. 2007 m. emigravo 2,9 tūkst. (11 proc. visų emigrantų) vaikų, t. y. 1,2 tūkst. mažiau negu 2006 m. Kas septintas 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs asmuo vaikų turėjo, bet iš jų tik 7 procentai išvyko su vaikais. Dauguma (72 proc.) emigrantų vaikų liko Lietuvoje su vienu iš tėvų, kiti (28 proc.) – su seneliais ar kitais giminaičiais.
Didesnę emigrantų dalį sudaro moterys. 2007 m. emigravusios moterys sudarė 53, vyrai – 47 procentus. Daugiau kaip du trečdaliai (67 proc.) 18 metų ir vyresnio amžiaus išvykusių moterų buvo nesusituokusios, išsituokusios ar našlės (2006 m. – 56 proc.). Apie 38 procentai 18 metų ir vyresnio amžiaus išvykusiųjų vyrų buvo susituokę (2006 m. – 35 proc.).
Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. 2007 m. beveik kas ketvirtas 16 metų ir vyresnio amžiaus emigrantas buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą (2006 m. – kas penktas). Dauguma (68 proc.) šio amžiaus emigrantų turėjo vidurinį, specialų vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą (2006 m. – 58 proc.).
Pagrindinė emigracijos priežastis – darbas. 2007 m. beveik 70 procentų emigrantų turėjo tikslą dirbti kitoje šalyje, 2006 m. tokių asmenų buvo 63 procentai. Pernai dėl šeiminių aplinkybių, t. y. kai išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiais, išvyko apie 8 procentai visų emigrantų (2006 m. – 14 proc.). Išvykstančiųjų mokytis dalis didėja: 2007 m. jie sudarė 13 procentų (2006 m. – 7 proc.).
2007 m. kas antras 15 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs gyventojas prieš išvykdamas nedirbo. Kas aštuntas šio amžiaus emigrantas buvo specialistas (mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir pan.), o kas dešimtas – aukštos kvalifikacijos darbininkas ar aptarnavimo sferos ar prekybos darbuotojas (pardavėjas, kasininkas ir pan.)
***
Statistikos departamentas atlieka gyventojų užimtumo ir emigracijos tyrimą remiantis atsitiktinių imčių metodu. 2008 m. pirmąjį metų ketvirtį buvo atrinkta 8 tūkst. namų ūkių ir apklausta 12 tūkst. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Šie gyventojai pateikė informaciją apie emigravusius giminaičius, draugus ar kaimynus. Tyrimo rezultatų tikslumas yra pakankamas įvertinti 2007 m. išvykusių ir nedeklaravusiųjų savo išvykimo emigrantų skaičiui ir sudėčiai.
Emigrantas – asmuo, išvykstantis iš Lietuvos ir ketinantis apsigyventi kitoje šalyje nuolat ar ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Imigrantas – asmuo, atvykstantis (grįžtantis) iš kitos šalies ir ketinantis apsigyventi Lietuvoje nuolat ar ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (įskaitant užsieniečius su laikinais leidimais 1 metams ar ilgesniam laikotarpiui).
