Dažniausiai bankrutuoja smulkios įmonės
Statistikos departamentas praneša, kad 2007 m. bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms, iš jų 107 įmonėse bankroto procedūros buvo baigtos. Iš viso 2007 m. bankroto procedūros buvo baigtos 781 įmonėje. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai bankrutavo smulkios, mažai turto ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės – 2007 m. jos sudarė 92,1 procento bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. 2007 m. didžiausią bankrutavusių įmonių dalį sudarė uždarosios akcinės bendrovės – 63 procentus, ir individualiosios įmonės – 31,7 procento. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių mažėja. 2007 m., palyginti su 2006 m., bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sumažėjo 20,2 procento. Ypač sumažėjo finansinio tarpininkavimo bei viešbučių ir restoranų bankrotų – atitinkamai 60 ir 33,3 procento. O štai nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmonių bankrotų padaugėjo 61,5 procento.
1993–2007 m. laikotarpiu bankrotas buvo paskelbtas 5871 įmonei ir 14 bankų, tai sudarė 1,9 procento visų šiuo laikotarpiu registruotų juridinių asmenų. Bankroto procedūros jau baigtos 4733 įmonėse (80,6%) ir 13 bankų. Iš šių įmonių 4631 įmonė likviduota, 3 reorga¬nizuotos, 16 sanuota, kitose 83 įmonėse bankroto procedūros nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys.
1993–2007 m. dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri inicijavo 30,4 procento visų bankrotų, įmonių administracijos vadovai – 19,5 procento, savininkai – 15,8. Daugiausia bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių buvo Kauno (1427 įmonės, arba 24,3%) ir Vilniaus (1321 įmonė, arba 22,5%) apskrityse.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės sudarė 41,4, apdirbamosios gamybos – 27,5 procento visų bankrutuojančių įmonių. Iš apdirbamosios gamybos įmonių 1993–2007 m. daugiausia bankrotų skelbta medienos ir medinių dirbinių bei maisto produktų, gėrimų ir tabako veiklos rūšių įmonėms – atitinkamai 25,1 ir 23,3 procento. Šių veiklos rūšių įmonėms daugiausia bankrotų buvo skelbta ir 2007 m. – atitinkamai 26,6 ir 21,9 procento.
Mažiausiai įmonių turtu buvo padengti Vilniaus (57,6%), Kauno (57,7%) ir Klaipėdos (65,8%) apskričių bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių kreditorių reikalavimai. Blogiausia buvo švietimo bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonių finansinė padėtis. Šiose įmonėse turtas sudarė atitinkamai 15,7 ir 6,1 procento įmonės kreditorių reikalavimų. Geresnė finansinė padėtis buvo kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse – šių įmonių turtas 1,57 karto viršijo jų kreditorių reikalavimus.
1993–2007 m. bankroto procesų pradžioje įmonių kreditorių reikalavimai ir bankroto procesų metu apskaičiuoti einamieji mokėjimai bei kiti finansiniai įsipareigojimai sudarė 9802,8 mln. litų. Per minėtą laikotarpį kreditoriams grąžinta 1297,6 mln. litų, t. y. 13,2 procento kreditorių reikalavimų. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skola kreditoriams 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 8505,2 mln. litų. Didžiausi buvo bankų ir įkaitų turėtojų reikalavimai – 27,1 procento visų kreditorių reikalavimų, finansiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui sudarė 19, kitiems kreditoriams (žemdirbiams, energetikams, apmokėjimui už prekes ir pan.) – 41 procentą visų kreditorių reikalavimų. Darbuotojų reikalavimai sudarė tik 5 procentus, arba 494,9 mln. litų. Geriausiai buvo atsiskaitoma su darbuotojais – padengta 60,1 procento šių skolų. 2007 m. Garantinis fondas patenkino 293 įmonių paraiškas, pagal kurias išmokoms 5794 bankrutuojančių įmonių darbuotojams buvo skirta 13,4 mln. litų. Iš fondo lėšų buvo padengta 65,8 procento įmonių skolos, susidariusios dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Atsiskaitydamos su kreditoriais, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės daugiausia naudojo lėšas, gautas pardavus turėtą turtą. Už parduotą turtą šios įmonės gavo 1088,3 mln. litų, tai 2,9 karto mažiau už parduoto turto balansinę vertę (3186,3 mln. Lt).
