CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 22 (83) savaitė
2008 05 31 | cinema.lt
Pasibaigus pavasariui, kuris kino mėgėjams pirmiausia asocijuojasi su “Kino pavasario” dienomis, pasibaigus ir daug dėmesio sulaukusiam Kanų kino festivaliui, kuriame šiemet svečiavosi geriausia Lietuvos aktore išrinkta Larisa Kalpokaitė, prasideda vasara. Vieniems ji bus idiliška ir tingi, kitiems – pilna darbų. Šią vasarą, kaip ir kasmet, abiturientai atsisveikins su mokykla ir išleistuvių nakties prisiminimai išliks ilgam. Tiems, kurie mokyklą jau baigė, visai įdomu būtų pamatyti, kad mokyklos baigimo šventė gali susiklostyti kiek kitaip, nei prisimena – kinuose startuoja siaubo filmas “Išleistuvių naktis”. Šis 1980 pasirodžiusios to paties pavadinimo juostos perdirbinys nukels mus į Ameriką, kur išleistuvių vakaras ištaigingumu nenusileidžia kitoms didžiosioms gyvenimo šventėms. Tačiau šiame filme jis pasižymi dar ir tuo, kad yra “padailintas” žudiko maniako ir jo aukos istorija. Iš tiesu, visiems, kurie bent kiek susipažinę su klasikiniu aštunto dešimtmečio siaubo kinu, “Išleistuvių naktis” pasirodys blanki ir nuspėjama, o veikėjai daugiau nei pažįstami – vienintelė žiauraus nusikaltimo liudininkė, netikėtai iš psichiatrinės pasprukęs žudikas, gudrus planas, kaip įvykdyti dar vieną nusikaltimą, nekalti – ne vietoje ir ne laiku atsidūrę - antraplaniai veikėjai – visa tai yra ne kartą matyta. Taigi kodėl verta nueiti į “Išleistuvių naktį”? Iš nostalgijos istorijoms, kurios artimesnės komedijoms, o ne siaubo filmams, iš smalsumo – labai jau originalūs tie žudiko spąstai, iš džiaugsmo, kad tokia istorija, kokią matome filme, neatsitiks mums (tikėkimės).
Šią savaitę pasirodo ir “Kino pavasaryje” didelio populiarumo sulaukusi juosta “Irina Palm”. Gebėjimas pažiūrėti į tradicines situacijas iš kitos pusės yra stiprioji šios juostos, kuri, beje, yra įspūdingesnė aprašymuose, nei tikrovėje, dalis. Vidutinio amžiaus Anglijos miestelio gyventoja Megė turi problemą: jos anūkas serga sunkia liga, reikia pinigų, o bankas paskolų jos amžiaus ir darbingumo moterims neduoda. Ir čia pagalbos ranką ištiesia tai, kas mūsų suvokime niekaip nedera su apkūnia ramaus veido moteriške – sekso industrija. Aplinkybės lemia, kad Megė įsidarbina sekso klube. Ką ji ten daro? Tebūnie paslaptis. Paslaptis, dėl kurios į filmą tikrai verta nueiti. Megė tampa tokia sėkminga darbuotoja, kad net gauna slapyvardį – Irina Palm. Kodėl Irina? “Nes tardamas Irina aš įsivaizduoju dailią jauną aukštą rudę” – atsako klubo šeimininkas, kuris po šiurkščia išvaizda slepia romantišką ir jautrią sielą. Na, o “palm” angliškai reiškia delnas ir Megei klausimų nekelia. Žiūrint filmą nuolatos galvoji, kad taip negali būti arba kad aš už jokius pinigus taip nesielgčiau. Tačiau Megė galvojo taip pat, kol... Niekada nesakyk niekada, byloja liaudies išmintis. Tiesą sakant, po Megės istorija slypi virsmo, savęs atvėrimo ir stereotipų laužymo motyvai. Nesvarbu, kiek tau metų, nesvarbu, kaip tu atrodai ar kokiais principais vadovaujiesi, visada gali keistis ir nustebinti kitus. Svarbu viską daryti nuoširdžiai.
Na, o pasaulio kinuose vis dar karaliauja “Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė”, uždirbanti savo kūrėjams milžiniškus pinigus. Tiesa, visada galima svarstyti, ar tai yra gero filmo kriterijus, tačiau ketvirtoji dalis apie archeologo Henrio “Indiana” Džounso nuotykius niekada ir nepretendavo būti geru filmu. Indiana Džounsas turi būti linksmas, patrakęs, netikėtas, pavojingas ir paslaptingas. Indiana Džounsas turi kovoti prieš blogiečius, kurie šiame filme yra šešto dešimtmečio sovietai, turi ieškoti neįmanomo ir nė kiek nenustebti sužinojęs, kad senosios civilizacijos yra, pavyzdžiui, ateivių kūrinys. Ką iš to gauna žiūrovas? Nebūdamas labai reiklus – linksmą nuotykinį filmą, kuriame apsieita be žavių blondinių. Tik subrendusios moterys! Tačiau juoktis tai netrukdo.
Kino centre “Skalvija” - Vytauto V. Landsbergio “Kai aš buvau partizanas”. Prisiminimai, kurie tampa dabartimi.
Geros savaitės su kinu.
