Bus minimos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 75-osios metinės
Liepos 13 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus vadovaujamos delegacijos sudėtyje dalyvaus S. Dariaus ir S. Girėno 75-ųjų skrydžio per Alantą metinių minėjimo renginiuose Pščelnike, Myslibuže ir Ščecine (Lenkijoje). Renginiuose taip pat apsilankys Lenkijos vadovas Lechas Kačynskis.
Kartu su delegacija renginiuose dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų (KOP) orkestras, Garbės sargybos kuopos kariai.
Pščelnike Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai susitiks su tarptautinės jaunimo stovyklos „Lituanica-75“ dalyviais, S. Dariaus ir S. Girėno memoriale dalyvaus maldoje, kurią aukos Lietuvos KOP ir Kauno įgulos kapelionai, gros Lietuvos KOP orkestras. Prie monumento S. Dariui ir S. Girėnui vyks minėjimas, bus atliekama garbės salvė, padedami gėlių vainikai. Vėliau bus lankomasi S. Dariaus ir S. Girėno muziejuje.
Myslibuže Dariaus ir S. Girėno skverelyje vyks atminimo lentos ir paminklinio akmens atidengimo ceremonija, svečiai bus pakviesti apsilankyti koplytėlėje surengtoje parodoje, taip pat vyks susitikimas su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais. KOP orkestras ir Garbės sargybos kuopos kariai surengs trumpą parodomąją programą.
Pavakare Ščecino katedroje bus pašventinama ir atidengiama lakūnų atminimo lenta.
Į Vilnių valstybės vadovaujama delegacija grįš vakare.
***
Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-ųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkstančius kilometrų.
1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300“ ir jį patobulino – pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus kuro ir tepalų bakus. 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir „Lituanicos“ gausmas. Iki skrydžio pabaigos – Kauno aerodromo – tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.
Šis skrydis numatytu maršrutu buvo tiksliausias. Pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį – 6 411 kilometrų – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. „Lituanikos“ skrydis truko tik 37 val. 11 min., tačiau spėjo išgarsinti pasaulyje Lietuvos vardą, įeiti į transatlantinių skrydžių istoriją ir kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį bei pirmas skrydis, atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.
1936 metais „Lituanicos“ sudužimo vietoje, Pščelniko kaimelyje, pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, buvo atidengtas originalus paminklas. 1993 metais Lietuvos aviatorių iniciatyva greta paminklo pastatyta klėtelė, kurioje įrengtas memorialinis lakūnų muziejus.
Tekste panaudota Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija.
