Antras šansas mokyklos nelankantiems vaikams
2008 06 07 | Zita Dobrovolskienė | paneveziobalsas.lt
Lietuvoje yra nemažai mokinių, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko bendrojo lavinimo mokyklos. Asmenys, neturintys net pagrindinio išsilavinimo, negali įgyti naudingos ir paklausios profesijos, negali planuoti savo ateities. Vaikams, neturintiems motyvacijos mokytis, gali padėti jaunimo mokyklos.
Dėmesys vaikams, nelankantiems mokyklos
Bendrajam ugdymui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 m. skirta daugiau nei 600 mln. litų. Tai beveik 12 kartų daugiau nei 2004–2006 metais. Vykdant „Mokyklų tobulinimo programą plius“ numatyta nemažai dėmesio skirti mokiniams, nelankantiems mokyklos. Jiems bus suteikiamas antras šansas grįžti į mokyklos suolą.
Švietimo ir ministerijos Bendrojo ugdymo departamento išplatintame pranešime teigiama, kad visoms jaunimo mokykloms atnaujinti ir ugdymui jose gerinti per ateinančius septynerius metus bus skirta 42 mln. lt. Bus kuriama jauki mokymosi aplinka. Rengiamos specialios mokymo programos mokiniams, neturintiems motyvacijos. Lėšos bus skiriamos ir papildomam ugdymui, technologijų, ikiprofesinio mokymo įrangai bei priemonėms įsigyti.
Remontuos patys
Pasak Panevėžio jaunimo mokyklos direktorės Augenijos Keršienės, ugdymo modernizavimui skirta 23 milijonai litų.
„Šiuo metu dirba mūsų darbo grupė, rengianti priemonių aprašą. Jį reikia pateikti iki šių metų spalio 10-os dienos. Tada bus skelbiamas konkursas, o pinigai, skirti ugdymo modernizavimui, mus gali pasiekti tik 2009 metų pabaigoje. Ugdymo modernizavimas – tai mokytojų darbo vietų gerinimas, kabinetų, skirtų socialiniam darbuotojui, psichologui, bibliotekai, įrengimas, mokomųjų ir ikiprofesinių kabinetų būklės gerinimas“, – aiškino mokyklos vadovė.
Šiuo metu Panevėžio jaunimo mokykloje mokosi 128 moksleiviai. Juos ugdo 28 pedagogai. Pasak direktorės, mokinių skaičius kiekvienais metais yra panašus.
Nuo šių metų rugsėjo Jaunimo mokyklos auklėtiniai ir mokytojai mokslo metus pradės naujose patalpose – buvusiose Suaugusiųjų mokymo centro patalpose. „Patalpos apleistos, tačiau Savivaldybė skyrė 30 tūkstančių litų, ir jų užteks kosmetiniam patalpų remontui“, – sakė direktorė.
Darbdaviai vilioja mokinius
Pirmoji jaunimo mokykla įkurta prieš penkiolika metų, kai tik Lietuvoje atsirado vaikų, nelankančių mokyklos – pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 jaunimo mokyklos.
Tačiau praėjus 15 metų mokyklos nelankančių vaikų nemažėja. Priežastys pačios įvairiausios – išsiskyrę, išvažiavę uždarbiauti ar asocialūs tėvai nesugeba ar nenori pasirūpinti savo atžalomis. Tokie vaikai, pajutę laisvę, nelanko pamokų, šlaistosi gatvėmis, valkatauja ar ištisas dienas sėdi prie kompiuterinių žaidimų. Mokytojams tenka įdėti daug pastangų, kol tokius vaikus privilioja mokytis.
Šiuo metu atsiranda ir dar viena kliūtis, trukdanti vaikams lankyti mokyklą – vos ne mokyklos kieme darbdaviai tykoja ir vilioja vaikus dirbti. Pradėjusių dirbti nepilnamečių nebeįmanoma prisikviesti mokytis.
Mokytojų atsakomybė
Mokytojams, kurie ruošiasi dirbti jaunimo mokykloje, būtinas specialus pasirengimas: kartais mokinius reikia mokyti ir tokių, rodos, paprastų dalykų – netrankyti durų, nusiplauti rankas, valgant nečepsėti. Anot Panevėžio jaunimo mokyklos direktorės, specialių mokslų mokytojai nebaigia, tačiau ne visi pedagogai gali dirbti specifinio profilio ugdymo įstaigoje. „Labai dažnai mokytojai vyksta į seminarus, kuriuose ir mokomasi, kaip dirbti specifinėje aplinkoje“, – sakė A.Keršienė.
